Vyrukų pirmadienis: iškrisit iš koto

Paruošiau įrašiuką jau praeitą šeštadienį, bo, kai pamačiau šitą gerumą, tai iš karto apie jus pagalvojau:) Manau, bus puiki savaitės pradžia... Lauksiu komentarų. Viena bėda, niekaip neatgaminu, iš kur aš juos ėmiau. Jei kas prisiminsit - duokit žinią. Jei prisiminsiu pati - parašysiu vėliau.

Jei toks mažutis mane kur užkalbintų, bijau, apalpčiau taip ir nepratarusi žodžio...

O varge, varge...

vargeli tu mano...

Apžavėta Lapė

Vėl šiek tiek vėluojantys Sekmadienio skaitinukai: L'Officiel, Šiauliai ir Liutauro dūmai

Ir vėl pavėluoti. Nieko nepadarysi. Dirbau 7 dienas per savaitėlę... Kas tokio per tą intensyvų laiką įvyko? Kokių paskalų išgirdau, ką įstabaus pamačiau, kokius žmones sutikau? Imkit viską kaip ant delno. Atvirai ir tiesiai, be užuolankų.

Trečiadienį kedenau plunksnas ir traukiau su pulku „grietinės“ į Rotušę. Nagi pasaulinis L‘Officiel žurnalo jubiliejus. Kažkuom man tokie renginiai primena Oscar Wilde „Doriano Grėjaus portretą“ (gal ta proga paimsiu dar ką nors Oscaro paskaityti). Žodžiu, visi pasidabine, kas labiau su skoniu, kas iš viso bilekaip arba niekaip – kiekvienas kokteilinį apdarėlį interpretuoja savaip ir, ačiū dievui, už tai niekas galvon neduoda. Labiausiai įsiminė aukso žvyneliais tviskanti redaktorė (su tais auksais atrodė šiek tiek vyresnė, bet REDAKTOREI gi tai leidžiama, ane?); kad ir kaip norėčiau išvengti šių žodžių, bet tikrai dailiai ir įdomiai atrodė A. Jagelavičiūtė, ponia Bosas su Statkaus suknele-transformeriu, Pogrebnojaus mergaitė (niekaip neatsimenu jos vardo, tai jai belieka Aleksandro tapatybės dalimi būti „Sekmadienio skaitiniuose“). Visų neišvardinsiu, anei vardų jų žinau... Nuotraukų nekėliau, nes jau matėt visas bulvare. Pats renginys gal ir būtų nieko: nemokami gėrimaiJ, Chanel knyga, išversta į lietuvių kalbą, Lietuvos mados retrospektyva kino juostoje, demonstruota vienoje stipriai apytuštėje salytėje; Melanie Pain koncertukas... 

http://www.youtube.com/watch?v=WoNFRD0ylAs&feature=youtu.be , o daugiau nieko nemačiau, bo nebuvo aišku, kas kur vyksta. Girdėjau gandų, kažkur ir rūbų demonstracijos kažkokia forma būta, bet aš horizontuose to neregėjau... Tai ilgai nelaukėm ir tvirtu žingsniu iškeliavom į trečiadieninę Vilniaus naktį. O tolimesnius nuotykius istorija geriau lai nutyli...

Penktadienis slinko Šiauliuose. Skaitovų konkursas tikrai nebuvo tai, ko man labiausiai šiuo momentu reikėjo, nu, bet pažadas yra pažadas. Pamačiau keletą potencialių vedėjų: Vaidas Praspaliauskas,

Vaidas Praspaliauskas su jį ruošusiu dėstytoju Juozu Žibūda

Foto: Giedrius Baranauskas http://www.skrastas.lt/?data=2011-11-28&all=1&rub=1144174552&id=1322412912 

Einoras Stonys (šitas man tiktų vyrukų pirmadieniu, aš Jums sakau), Monika Vaičiūtė – iš šitų kas nors ateityje tikrai bus. Nu, bet dienos pabaigoje nuo sėdėjimo kėdėje atrofavosi nugaros raumenys, o nuo nerviukų ko neapalpau, bet išgyvenau.

Šeštadienį su dar viena šaunia pora maišėm visą Lietuvėlę lankydami dvarus, pilis ir t.t. Išrinkom pačią puikiausią vietą jų vestuvėms. Jei viską sudėliosim taip, kaip visi trys regim vizijose – bus labai gražu.

Norviliškių pilis

O sekmadienis praėjo kaip niekada gražiai. Šiek tiek papiktintai. Liutauras Salasevičius http://www.facebook.com/pages/Madam-pareis-veliau/135110557147 uždūmino man akis. Gaila, kad Vilnius sekmadieniais visada miega, tai neturėjau net kam pasirodytiJ

Abi foto padarytos su Liutauro planšetiniu kompiuteriu:) Taip, ant manęs naujas mano paltukas:)

Tai tiek.

Lapūzė

Sekmadienio skaitiniai: savaitės nutikimai

Turiu tik pusvalanduką sukurpti savo „Sekmadienio skaitiniams“, bet gi negaliu pavesti "Lapės vestuvių" gerbėjų, katrie skaitinių laukia kaip ir „Vyrukų pirmadienio“. O pirmadieniams net dviems iš eilės esu pasiruošusi kaip niekad. Jau laukiu rytojausJ Tikiuosi, laukiat ir Jūs.

Kas gero įvyko per šią savaitę? Nuuu, Statkus, bet apie jį jau skaitėt čia: http://lapesvestuves.blogspot.com/2011/11/statkus-performing-ilgiausias-lapes.html

Dar su Liutauru Salasevičium apsilankėm „Cocainn“ atidaryme, bet vieta baisi kaip ir pavadinimas. Kokteiliai – norma, bet apie rūkomąjį vertėtų gal ir iš viso patylėti  - akis graužia. Neit, neit, neit. Nė vienam.

O čia, va, mudu. Lapės tikrasis veidas:)

Tą vakarą išgelbėjo „Vinchenso Mimoza“ kokis tai karštas patiekalas iš ryžių ir dar kažko. Ne, neragavau „Beaujolais nouveau“. Žinau, apsileidimas, bet ką padarysi...

Penktadienį vėl kirtau „Vapiano“ naminius spageti su dvigubomis tigrinėmis krevetėmis, pesto padažu, česnaku, svogūnu, kedro riešutukais ir mažučiais pomidoriukais. Aha, dar sūriu. Pasakysiu atvirai, berniukas be plaukų, bet, panašu, kad blondinas, juos daro tobulai. O bėgant laikui sužinojau, kad jis beveik neturi laisvalaikio, plikai kas rytą skuta galvą ir, kad praeitą kartą man makaronus gamino naujokas. Abu sutarėm, kad daugiau naujokas man makaronų nebegamins. Nu, tobula. Beveik kaip namie...

Šeštadienis troboj.

Sekmadienis praleistas kartu su Morozovų tandemu www.menine-foto.com jų organizuotame seminare „Stilinga nuotaka“. Buvo įdomu susitikti su tiek daug nuotakų vienu metu. Nu, tikrai jaučiau malonumą. Aš sakau, galėčiau visai būti mokytoja. Kai tik turėsiu nuotraukų – papasakosiu daugiau, taigi bus įdomiau, ar ne?

O dabar sakau labanakt. Oi, savaitėlė laukia... Ne tas žodis.

Visus myliu.

Lapė

Statkus performing. Ilgiausias Lapės blogo įrašas ever.

Tai negi aš susilaikysiu.

Kad ir pasidabinusi dailia suknele, ale iš namų išbėgau padoriai neišdžiovintomis ir senai bedažytomis savo ryžomis kasomis, o ir blakstienas tušu perbraukiau jau sėdėdama taxi, pakeliui prekybos centre prigriebiau tualetinio vandens naują buteliuką (gi negali dvelkti tik porų skleidžiamu kvapu, kai keliauji į tokį renginį)

ir ką gi: I‘m ready. Ačiū dievui draugės draugas, labiau patyręs tokių renginių lankytojas, perspėjo neskubėti, tad iki 21.30 val. (nors renginio pradžia ant bilieto, tikrai mačiau, buvo užrašyta 21.00) ramiai dar spėjom įmesti  šį bei tą į skrandelius bei aptarti darbinius klausimus, o ir gerai taip, iš širdies papletkintiJ Mobilus telefonas niekada nepakeis bendravimo akis į akį...

Taip išvengėm neramaus trynimosi su įvairiaplaukiais mados žinovais, Josef Statkaus draugais, jam prijaučiančiais ir šiaip nemokamų kvietimų gavusiais. Paltukus pasikabinom be numerėlių (nu, nebėra jų ir tiek, gal kas išsinešė per kitus renginius), berniukas-rūbininkas į ausį susakė skaičių kombinaciją ir va taip va. Pasitikėjimas žmonėmis mane žavi.

Ir ką gi... Gražu, Statkau, tikrai gražu. Ale šiais laikas vien šito žodžio neužtenka, reikia paaiškinti, kas sukuria to grožio reikšmę. Ir paaiškinti tatai reikia ne remiantis išplatintu spaudos pranešimu, o savo pajauta. Nes, jei tu nieko nepajutai, tai kam iš viso rašyti ir pasakotis?

Foto: Victor Morozov

Niekaip nebūčiau atleidus už tuos automobilius viduryje arenos – akivaizdi auka dievams-rėmėjams, bet nežinau kieno – Statkaus, Varno ar a.a. scenografės – sprendimu tarp tų mašinų nardantys berniokai (kai kurie pusnuogiai, kas yra sveikintinaJ) ir tas garas (gal azotas, kas ten žino) sukūrė tą tokią įtikinamą miesto iliuziją: kažkas kažkur skuba, kažkas gundančiai prasiūbuoja, gaudesys, ūžesys, garas, blizgesys, šviesa, tamsa, ritmiškai kilnojami kulniukai, toks tikras Ibelhauptaitės vyras - miesto keistuolis, savitumu iškrentantis iš šitos miesto minios... Kažkurioje pristatymo apžvalgoje skaičiau, kad tai priminė garažą, nu, bet garaže tooookios dailios damos gi nevaikšto ar ne?

Foto: Martyno Siruso

Muzika sukomponuota, jei taip galiu išsireikšti – tobulai. Ta vaizdo ir garso sintezė glostė širdį. Bet gal pagaliau pakalbėkim apie kostiumus?

Vyrukai atskiro aptarimo nežinau ar verti. Vyriškos rankinės - super. O ta ant galvos net pažadino mane viduryje pasirodymo, nes šiek tiek darėsi nuobodu.

Foto: Goodlife photography

Kelnės su tais nutysusiai klynais jau matytos, net jei ir labai kokybiškai pasiūtos. Bet viskas išbaigtas, estetiška. Dalis kelnių labai jau aptemtos, tai to vyruko su dredais tikrai norėčiau paklausti, ar labai patogu?

Foto: Goodlife photography

Foto: Martyno Siruso

Tie kostiumai, kurie matėsi, kad skirti vakarui, atvirkščiai – gana laisvi, atsainiai surištos a la varlytės, o gal ir kitaip jos vadinasi – nesu labai didelė mados žinovė.

Foto: Reda Mickevičiūtė

Kai kurie paleisti su tais kostiumais vyrukai avėjo... kuo atviriausiais sandalais/pležankėmis... Nu, įdomu, įdomu...

O štai damos, damos...

Foto: Reda Mickevičiūtė

Foto: Reda Mickevičiūtė

Foto: Reda Mickevičiūtė

Net žvelgiant ne iš pirmųjų eilių akis badė kokybė. Kažkokių drastiškų pokyčių Statkaus braiže nesimatė. Viskas taip efemeriška ir retrospektyvu. Išgyveni lyg ir dejavu, bet atsiradę kažkokių tais naujų klosčių, žavių sukirpimų, kurie čia ne dėl noro išrasti kas dar neišrasta, bet tikrai dėl tos pačios moters grožio reikšmės sukūrimo.

Foto: Reda Mickevičiūtė

Foto: Reda Mickevičiūtė

Pirmoje dalyje prašuoliavusios mergaitės-manekenės-stirnaitės (kai kurios, dieve, dieve, galvojau, kad po pasirodymo gaus invalidumą, taip joms sunkiai sekėsi vaikščioti) pristatė visai trumputes šiek tiek lolitiškas suknutes. 

Nuotraukos: Martyno Siruso

Foto: Victor Morozov

Tokio lengvo audinio, kad viskas šiek tiek priminė sapną ar skaidrius plaštakės sparnelius. Bet buvo ne tik jos. Buvo ir griežtesnių formų. 

Nuotraukos: Martyno Siruso

Foto: Reda Mickevičiūtė

Foto: Martyno Siruso

Foto: Goodlife photography

Iš esmės tai mainėsi įvairių XX a. dešimtmečių įkvėpti kostiumai: čia prasiūbuoja modelio klubai pridengti tik 3 dešimtmečio kutais, čia pražingsniuoja savimi pasitikinti dama, įrėminta stačia apykakle ir tvirtu audiniu. Spalvos šviesios: pudra, migla, balta, šiek tiek juodos, kakavos su daug pieno...

Labiausiai laukiau antros dalies. Kai į pramogų areną pagaliau nusileido vakaras ir nevalingai aikčiojau nuo to lengvumo ir žavios moters paveikslo (gerai, gerai, vyrukai irgi buvo dailūs be galo).

Foto: Goodlife photography

Veik visos pirmosios dalies trumputės suknutės pavirto ilgomis – suknios transformuokitės! 

Foto: Goodlife photography

Nuotakai pasirinkti tikrai buvo iš ko. O ir oficialią dalį išgyvenusi su ilga, vėliau, nuėmus tą apatinę dalį, bet kuri galės švytruoti savo ilgomis kojomis šokių aikštelėje. Poetiškiausios man tos dvi pilkos miglos spalvos suknelės.

Foto: Victor Morozov

Ar žinot, kas yra migla? Tai toks mistinis gamtos reiškinys, atsirandantis pasklidus ore palei žemę smulkučiams vandens lašeliams, kurie sukelia intensyvią šviesos sklaidą. Statkaus suknios sudarytos iš vandens ir oro. Argi ne gražu?

Tobula ir šita, įtariu, kad su lanku:

Foto: Reda Mickevičiūtė

Foto: Martyno Siruso

O tada žemę nušvietus jaunam mėnuliui į pramogų areną nusileido jaunamartė Eglė Špokaitė su visai savo fėjiška judesių elegancija, kuria papuošė trapią debesų nuotakos suknelę.

Foto: Martyno Siruso

Juozai, Juozai, Josef, kur man rasti Lietuvoje vietą, katroje su tokia suknele nuotaka galėtų pasirodyti? Taip ir norisi uždaryti bažnyčioje...

Puikus šou. Lapė rekomenduoja. Būtinai eisiu ir kitais metais. O, kad jau tokia nuotaika, tai perskaitykit atidžiai:

Migla

Ar iš upės, o migla, ar tikrai iš upės

Ateini pas mus, o gležnoji sese,-

Ir dėl to man malonūs tavo romūs it našlaitės arba našlės žingsniai?

Negi ne iš mano akių, negi ne iš mano širdies?

Kaip nepaprastai lėtai tu kyli,

                             Dienos migla, vakaro migla!

Ak, sakyki man, jog ateini iš širdies, nuilsusios nuo svajonių,

Iš persisotinusių akių, nebenorinčių matyti!

Kaipgi tu žinotum, kad gyvenimas – tai tuštuma,

                             Užpildoma klaidomis,

Trupučiu svajų arba bevaisio darbo,

Jei koptum ne iš širdies bedugnės?

Kokią tylą ji skleidžia! Štai ji užkloja

                             Dienos, vakaro tolius,

Kaip kokios švelnios burnos tyras kvapas

Apklesčia akis, nugrimzdusias į veidrodį.

Tenai švyti lempa, uždegta iš anksto

                             Saldaus Poilsio užeigoje,

Ir paskutiniai šauksmai, užslopę grauose,

Ščiūva, nepažadinę savo brolių aidų.

Ar iš upės, o migla, ar tikrai iš upės

                             Ateini pas mus, o gležnoji sese,-

Ir dėl to man malonūs tavo romūs it našlaitės arba našlės žingsniai?

Ne! Tu pernelyg panaši į mano širdies nuobodulį!

Šį O. Miloszo eilėraštį skiriu Juozui Statkevičiui. Nepykit, kad jį tekste vadinau Statkumi. Taigi jis ir pats taip save vadina. O pati už šitą eilėraštį dėkoju nuostabiam profesoriui Kęstučiui Nastopkai.

Ai, arklys nesuprasi ką ten darė. Idėja gera, bet neįgyvendinta iki galo, mano supratimu.

Foto: Goodlife photography

Na ir pabaigai rebusėlis:) Kuri suknelė Juozo Statkevičiaus, o kuri Versace 2011 pavasario/vasaros kolekcijos? Lauksiu kuo orginalesnių komentarų čia arba facebook'e:)

Pirmoji nuotrauka

Antroji nuotrauka

Geriausio komentaro autorių apdovanosiu tikrai:)

Naktiniai sekmadienio skaitiniai. Spėjau:)

Šiek tiek laiko prabėgo. Ui, ui, jau ruošiamės naujam sezonui, tai tų atostogų, kaip supratau, nesulaukiau. Tie, kas planuojat tuoktis ateinančią vasarą ar net rudenį, siūlau pradėti rimčiau dairytis vietos, vedėjo ir muzikos savo šventei – mažiau bus galvos skausmo ir būsit tikri, kad gavot ne kas liko, o ko norėjot. Jei reikės nuoširdaus planuotojos patarimo – gi žinot kur kreiptis. Tik atsakymai bus vieši, aptarti visų ir visaip – iš karto pasakau. O kadangi šiandien tvarkiau vienų praėjusios vasaros vestuvių reikalėlius, tai įmetu kelias foto iš baisiai dailios vietos – „Nakcižibis“, negi gaila gerų žodžių, jei iš tiesų ten miela malonu būti.

Foto: Rimantas Steponavičius www.fotor.lt. Daugiau iš šių vestuvių jau greitai ir ne tik čia.

Na, o kam įdomu, ką nuveikiau per tą laiką, kol Sekmadienio skaitiniai buvo dingę iš eterio, tai imkit ir skaitykit.

Ne paslaptis, jau buvau ir prasitarusi, spalio pabaigoje siautulingai švenčiau gimtadienį. Geros muzikos išgirdau dideliais kiekiais ir dažnai. Rootslive maloniai nustebino spalio 26 d. pakvietę į Stevie Wonder in Jazz projekto premjerą.

Kam renginiui, vestuvėms ar šiaip reikės gana ramios, bet stipriai kokybiškos muzikos – prašom, nesigailėsit. O dar Baiba taip gražiai bando bendrauti lietuviškai...

O tada netikėtai atėjo spalio 27-oji, o su ja ir tas jau gerasis gimtadienio vakarėlis, katrą su Modesto iš „Artistų“ pagalba švenčiau ne tik su didžiuliu būriu draugų, bet ir nauju rock‘n‘roll projektu, katras kažkada, mano supratimu, buvo „Artikrai“ produktas „Rock‘n‘roll orchestra“, bet dabar pasidarė „Orgen roll band“. Kokybė nenukentėjo anei kiek. Siūlau juos visiems savo kalėdų klientams ir nesuku galvos, nes kojos pačios kilnojasi, o meilę vokalistui Karoliui Ramoškai jau seniai viešai išpažinau. Nu, gerai, gerai, klavišus įvaldęs Vainius irgi šaunusJ Pagaliau turiu jau ir jų foto:

 Ai, jei ką, tai apsidairykit dar ir čia: http://www.facebook.com/pages/Orgen-Roll-Band/260915017278935

Teatras – „Fundamentalistai“. Buvo įdomu, kad ne salėje, kad Samuolytė (ryža ryžai ryža). Blogai, kad Budrys peršalęs, tai, įtariam, užkrėtė kolegęJ Čia juokais, aišku, ale šiek tiek gaila jų buvo po tą baseinėlį besivoliojančių, nes šalta foje buvo sėdėti net su paltukais. Ai, dar nebuvo karšto šokolado NDT kavinėje, bet čia smulkmena, nors neišpildyta kažkaip dirgina.

Na ir trumpai dar keletas gerų dalykėlių:

Nauja vieta „Nino“ – superb užkandžiai ir barmenas, tik ne Bloody Mary - per daug prieskonių kokių tais, o saliero nerasta, nerasta. Čia "Sky baro" niekam nepralenkt.

Ne tokia nauja – „Soul box“. Užskaitoma muzika, interjeras, kokteiliai (net ir Bloody Mary), ale jau fauna, fauna, man atrodo, jie turėtų patikrinti didžiosios dalies dokumentus prieš įleisdami vidun.

Victor Morozov paroda „Popierius“ ir studijos atidarymas - myliu Jus, brangieji Morozovai, be galo. Simonos foto - pati gražiausia.

Creep fotografų vakarėlis 2011.11.11 – nenormaliai gerai. Nenormaliai. Nieko daugiau nepasakosiu. Kol nesudalyvausit, nesuprasit apie ką aš čia. Nesuprantu, kaip aš ten patekau, bet ten buvo beveik tobula...

Nu, o ką šitą foto iš Mados Infekcijos turėtų reikšti? Rimante, aš irgi tokios kepuraitės norėčiauJ

Tai gal užteks šiandienai, reikia rašyti dažniau, o tai, va, prašau, nebesusidoroju su informacija.

Jūsų Lapė Snapė