2012 m. lapkričio 29 d., ketvirtadienis

Senmergės replikos. Istorija apie Strutį, arba Nekreipkit dėmesio į Pilypus kanapėse

Neseniai Lapė apgailestavo, jog nei Senbernis ją beaplanko, nei Senmergė replikuoja. Turiu pasakyti, kad tylėjimo metu ir turėjau, ką pasakyti, ir negalėjau nė žodžio tarti. Tiesiog gydžiausi sielos ir širdies žaizdas. Kaip žinia, tik laikas jas geriausiai užgydo. Taigi reikėjo jo šiek tiek atsigauti po nesuvokiamų Stručio veiksmų.

Trumpai – mano replika iš esmės taip pat apie tai, apie ką rašė Lady B: ko nori vyrai – visiškai nesuvokiama. Ypač jei deklaruoja, kad myli ir esi gyvenimo moteris. Tačiau dėl jos nepajudina nė piršto. O gavęs pasiūlymą, pasislepia. 


Kaip dažniausiai būna, Senmergės mėgaujasi vedusio vyro draugija. Taip, taip, taip, pati žinau – blogai elgiausi. Dabar moralumo-etiškumo-krikščioniškumo ir kitus aspektus palikim.

Taigi Strutis ne iš karto tapo Stručiu. Iš pradžių JIS buvo tiesiog žavus, mielas vyras. Deja, vedęs. Neįpareigojantys santykiai – labai reti susitikimai (vienas viename LT gale, kitas-kitame) su kraują užverdančiu seksu. Santykiai be pažadų būti kartu. Bet santykiai, teikiantys vilties (čia Senmergės akimis): JIS taip myli ir negali gyventi be manęs, kad vieną dieną vis tiek ryšis būti kartu; juoba santuoka seniai sugriuvusi.

Tačiau viskas rodė, kad NIEKO nebus (klasikinis variantas): skambina tada, kai nori arba išgėręs; susitinka, kada aplinkybės palankios JAM; apskritai nepajudina nė piršto dėl manęs/mūsų.

Netgi suvokdama, kad mulkina pati save, Senmergė jį mylėjo, juo žavėjosi net 5 metus. Ne kartą bandė išgrūsti iš savo širdies, kad galėtų ją paruošti naujiems santykiams. Tačiau vos tik sulaukdavo skambučio, alpdavo ir tą pat sekundę pamiršdavo priesakus sau. Paskui vėl ilgai svaigdavo –mėgaudavosi kiekvienu žodžiu, intonacija, juoku. Nors tuo pat metu žinojo, kad NIEKO nebus. Žodžiu, naiviai beviltiška situacija.


Kartą su drauge prie vyno taurės (kibiro talpos) Senmergė įsisavino, jog reikia tokius santykius kuo greičiau nutraukti, jei jie negali toliau vystytis. Be to, tokie trukdo bet kuriems naujiems santykiams, nes jokio kito vyro aplinkui nemato, nes kiekvieną naują kandidatą į santykius iškart lygina su JUO...

Taigi po kiek laiko Senmergė nusprendė dėti tašką. Tačiau savotišku būdu - ėmė ir prisipažino laišku, jog myli, negali ir t.t. Su nekantrumu laukė bet kokio laiško: myliu tave, tačiau šeimos nepaliksiu/negaliu...; o gal net „aš tavęs nemyliu“...Buvo pasiruošusi pačiam blogiausiam. Tačiau didžiausiam nusivylimui ir skausmui – atsakymo nebuvo JOKIO. Tai buvo lyg antausis. Visiška nepagarba. Senmergė, žinoma, vėl paverkė prie didelės vonios vyno. Ir nusprendė: viskas, laikas senus daiktus kraustyti iš širdies, ji - ne senienų palėpė.


Varge tu, vargeli – po kokių poros mėnesių tylos Senmergė vėl sulaukė JO skambučio. Jos nelaimei, ji buvo taukštelėjusi vyno, todėl labai atlaidi. Suprantama, viskas vėl nuo pradžių. Po kiek laiko atsipeikėjusi suprato: arba dabar, arba niekada. Ir supyškino gražų tekstą, kad nenorėjusi JO išgąsdinti pirmuoju laišku-ne, ji nenorinti JO pasisavinti. Ji tik siūlanti susitikti dažniau ir  pasimėgauti seksu. Tik seksu. Ji nieko iš jo daugiau nenorinti (na, mintyse tai ji norėjo...).

Ką manote? Tyla tyliausia. Senmergė tikėjosi sugėdinimo, pasipiktinimo, džiaugsmo ir t.t. Tik ne tylos. Tačiau tyla jai ir padėjo.

Pirmiausia, pasijautė pažeminta. Paskui įžeista. Vėliau supyko. Tada, supratusi, jog jis elgiasi kaip tikrų tikriausias Strutis (ištikus bėdai ar nemaloniai situacijai slepiasi), nusprendė, jog jai reikalingas tikras vyras, ne bėgantis nuo negandų, bet pasitinkantis jas. Ir šalia tokio ji niekada nebus saugi, nes nežinai, kada galvą įkiš į smėlį, ir vėl bus viena. Surinkusi paskutinius JO likučius širdyje, lengva ranka išmetė lauk. Nors buvo beprotiškai gražių akimirkų. Jos nepamirštos. Tačiau atminty jis liks ne kaip vyras - tik kaip apgailėtinas STRUTIS. Ir pasijautė laisva ir laiminga...

Vis dėlto mes iš vyresniosios kartos paveldėjome savybę kaupti nereikalingus daiktus. Vis bijome išmesti – o gal prireiks? Bet gyvenimas per trumpas ir per daug gražus, kad gyventume šiukšlyne. Nelaukime švenčių, kuopkime save nuolatos. Ir nekreipkit dėmesio: tegu tie pilypai kanapėse taip ir tupi-gal kokį kiaušinį padės. Kam Jums ašaros, nauji žili plaukai, bemiegės naktys ir kartais dar siaubingos pagirios?...


Jūsų senmergė

2012 m. lapkričio 27 d., antradienis

Irma ir Gediminas. Surask drugelį:)

Ką mes čia šiandien turim? 
Kol mažučiai Irma ir Gediminas kaitina sau šonus egzotiškuose kraštuose ir kopinėja medų bei valgo visokius judančius patiekalus, vestuvių planuotoja iš keršto, matyt, paskelbia viešai jų vestuvių nuotraukas, kurių dar niekas, oi niekas (gerai, gerai, beveik niekas) nematė (čia turėtų nuskambėti pamišėliškas juokas kaip ir filmo Džeinė Eir). Tegul visi sužino, tegul sužino, kas per pora buvo Irma ir Gediminas:)
O planuojant buvo visko. Ir draugavom, ir pykomės, ačiū, die, susimušti nespėjom, bet dar viskas priešaky:) Juokauju. Iš esmės Irma tiksliai žinojo, ko ji nori, reikėjo tik šen bei ten šį bei tą pajudinti, pakrutinti, sukviesti visus lapius, atidaryti darbščiųjų rankų būrelį ir voila - vestuvės patiektos. Bet gal apie viską iš lėto, kartu su vaizdinėmis priemonėmis, už kurias atsakingos buvo fotografės Ieva Grinevičiūtė www.evagrin.lt ir Kristina Kaziliūnienė www.kokkinofoto.lt. Tik vieną dar dalykėlį noriu pabrėžti: jumoro jausmas pas abu, bet ypač pas nuotaką Irmą - megaturbinis, aš Jums sakau. Ai, nu pasižiūrėkit patys.

Ruošėsi pora Panevėžyje, viešbutyje "Romantic". Abu kartu, nes, išduosiu paslaptį, jau dievai žino kada yra susituokę civiliai, o be to netgi turi mažą turtelį, kurį irgi netrukus pamatysit.

Štai čia yra jaunikio "Palermo" batai

O čia jie jau patiuninguoti nuotakos:)



Irmą dažė ir šukavo Lilija Bytautaitė



Vestuvine Irmos suknele buvo patikėta rūpintis Agnei Kuzmickaitei. Ir suknelė buvo daili iki negalėjimo. Be to - tikrai kitokia. O jau kadangi drugelia nutūpė suknelę, tai tada mes jau jų ir nebegailėjome niekur:)

Va jergau, kaip gražu...


Auskarai Thomas Sab juvelyrika


Nuostabūs nuotakos bateliai iš "Alicante"

Irma pati kaip dugelis:)


Nu, va, šitoje dalyje ir aš būčiau norėjusi sudalyvauti.


Ką tuo metu, kai gražinasi nuotaka, veikia jaunikis?

Kaip Jums atrodo?

Ogi savo išmaniojo pagalba bando užsirišti "Paukštukų", o gal www.april-look.com (nebežinau, kaip čia dabar vadinti) peteliškę.

Bando ir bando.

Kol nusprendžia geriau atsigerti kavos.

Oi ne, bando toliau:)

Ir kai abu jau ready, įvyksta susitikimas, kurį retai tinkamai užfiksuoja fotografai, bet šįkart jis tobulas, tobulas.

Jaunikio kostiumas iš mano jaunikių gerbiamos, mylimos Suit Supply parduotuvės.








Ir štai tada prasidėjo vestuvinės šėlionės.









Vestuvių gėlėmis rūpinosi floristė Aistė Kairionienė

Žiedai - "Žiedų valdovų".



Nu man tokios foto kaip patinka, negaliu:)


:)


Pašėliojus kaip reikiant, priimamas žemas startas ir lekiama į Berčiūnų Lietuvos Kankinių bažnyčią.


Per tą skubėjimą pamirštami visi reikalingi dokumentai, bet tai ką dabar, Lapė pasmailina liežuvį ir tariasi su kunigėliais. Taigi pagaliau anie du į bažnyčią įleidžiami.





Va ir tas mažasis drugelis:)


Ir dar drugelis.


Ir dar, dar, dar. Mergaitės rūbeliais taip pat rūpinosi Agnė Kuzmickaitė.


Taigi vestuvės įvyko!!!

O tada lengvai pasivaišinus grojant ir dainuojant Justinui, o kartais ir planuotojai...






...visi pajuda į Bistrampolio dvarą.

Visų spaudos maketų autoriai www.duabu.com

Norėjome šiek tiek rudens, nes šventė vyko rugsėjo mėnesį.

Vieną moliūgėlį išskaptavo patys jaunieji:)





Stalo kortelėmis-dovanėlėmis tapo konservuoti grybukai, tiksliau voveraitės. Net neklauskit, kiek žmonių dirbo prie šito mažo projekto:) Visas nykštukų fabrikas.






Kai kurias korteles mums užrašė www.ramiosbites.lt

Vilma (DuAbu), kvietimas tobulas:*

Tortą su šokoladiniais drugeliais iškepė "Mažosios ragainės" kepėjai.

Ir šventė tęsėsi iki ryto. Turiu dar krūvą nuotraukų, kuriomis norėčiau pasidalinti, bet Bloggeris streikuoja, prašo iš manęs litų ir nekelia daugiau nuotraukų. Kol išsiaiškinsiu, kas ir kaip, teks kažkaip suktis. Bet gal jau visus paminėjau, viską aprašiau? Jei norėsit ką nors sužinoti - rašykit.

Lapė

P.S. Irma, Gediminai, gerų Jums likusių atostogų. Ir nevalgykit to, kas vis dar kruta.