Mes juk draugai

Ką gi, seniai jau kas besisvečiavo Lapės blog'e. Sutikite garsiais aplodismentais Lady B, kuri atvirai, be užuolankų dalinasi sudėtingais savo santykiais su vyrukais.

Draugai, mano supratimu, reiškia žmones, kurie yra artimai bendraujantys, padedantys, suprantantys, pabarantys, jei reikia ir t.t. Suprast reiškinį DRAUGAI tarp vyrų ir moterų kiek sudėtingiau. Tai – bičiuliai, kurie susitinka, pabendrauja, pasitiki vienas kitu, pasirodo kartu visuomenėje, bet neperžengia ribos – artimi draugai (pora).

Aišku, aš laikausi nuomonės, kad vyras ir moteris apskritai sunkiai gali būti tikrais draugais, nes anksčiau ar vėliau vienai iš pusių gali atsirasti simpatijos arba tada jau turi būti tokia ANTICHemija, kad net nebūtų minčių apie fizinę trauką.

Kartą naktiniame klube suspažinau su įdomiu vyru (bent taip pasirodė iš pirminio pabendravimoJ) Aš tą vakarą visai nevartojau alkoholio, į viską žiūrėjau blaiviom akim, o štai mano vakaro kompanjonas buvo šiek tiek išgėręs. Šnekučiavomės ir aš net pagalvojau: pagaliau štai rimtas vyras, išsilavinęs, protingas, daug pasaulio matęs ir jau ne pienburnis (kiek pamenu, jam buvo 35). Tą vakarą Jis, paslaptingasis, vadinkime jį  Antinu, palydėjo mane namo, kažkaip maloniai atsisveikinome ir ta proga apsikeitėm telefono numeriais, nes sakė, kad norėtų mane pamatyt vėl. Na, ką gi, grįžau aš namo. VIENA. Ryte lauke darbai, todėl vakaro nesinorėjo praversti linksmybių fiesta.

Kitą dieną, mes su Antinu šiek tiek susirašinėjam sms‘ais. Kaip ir viskas nuostabu. Gaunu tekstinį klausimą: ką gi galima nuveikti tokią dieną mieste? Aš pasiūliau eiti su draugais į miestą arba tiesiog pažiūrėti gerą filmą namuose. Taigi galiausiai  viskas kažkaip pasibaigė taip, kad filmą žiurėjome kartu… Ir net nepastebėjau, kaip iš trilerio jo žanras netikėtai pasikeitė į tą, kuriuos galima žiūrėti jau tik tada, kai turi 18 metelių. Bet viskas gi gerai, vienas kitam simpatizuojam ir nėra čia reikalo žaisti “KOSHKI MISHKI“.

Sekančią dieną atsisveikinom, aš žinojau, kad jis ilgesniam laikui turi išvykt ir nebus miete, kuriam esu as. Bet žadėjo greitu metu pasimatyt… Bendravimas nenutruko, jis buvo gana atviras ir mielas. Štai po kažkiek laiko sužina, kad Antinas mieste. Visą vakarą susirašinėjame iki viskas įkaista tiek, kad turiu jam nusiųsti, kaip atrodau ir pan. Kai nusiunčiau jam savo nuotrauką, gavau žinutes, kad, aišku, geriau atrodyčiau be rūbų... Visas bendravimas ėjo link TO… Na, pagalvojau, juk aš laisva mergina, šitas kadras jau išbandytas ir patikimas, todėl visai neatsisakiau minties, kad gal visai ir nieko būtų užbaigti vakarą karštai;)

Susitarėm susitikti… Belaukdama aš nepastebėjau, kaip vynas liejasi laisvai ir pajutau, kad visai jau jaučiuosi kaip pasaulio bamba, bet lengvoj formoj. Grįžau namo ir ne už ilgo į duris pasibeldė Misteris Antinas. Tą vakarą bendravome įvairiausom temom. Atrodė, kad liežuvis yra atsirišęs ir nematau jo galo.

Temos šokinėjo nuo politikos, vaikų, šeimos, darbo, vienos nakties nuotykių... Ir štai, pagalvojau, užteks čia laukti pirmo žingsnio, gana jau kalbėti, greičiau prie reikalo… Meiliai apkabinau ir pabučiavau į lūpas… Tuo metu įvyko kažkas tokio, kas ir yra šio rašinio priežastis. Jis atsisuko ir sako: MES JUK DRAUGAI… Staigus šaltas dušas. Nesu dar turėjusi nė vieno vyriškos giminės draugo, kuris visą vakarą skleidžia komplimentus apie tavo kūną, išvaizdą ir dar intimesnius dalykus ir nenori vakaro užbaigti fejerverkais.

Tą nakti jis nakvojo pas mane. Nieko neįvyko. Kaip tikri draugai (nors anksčiau buvome daugiau nei draugai ir nepamenu to momento, kad būtumėm perėję nuo Friends with benefits iki Just friendsJ)

Reziume: kas yra draugai jau nebesuprantu. Ko nori vyrai - tuo labiau. O kad vyras nenorėtų intymumo - dar labiau… Taip kad nevadinkime vieni kitų niekaip, nes patirtis rodo, kad anksčiau ar vėliau viena fazė visai netikėtai gali pereiti į kitą.

Pagarbiai Jūsų Lady B