Sim...Sim...Sim...Simona!!!

Faktas kaip blynas - mano geriausia draugė jau ženota moteris po praeito savaitgalio. Ale kas man uždraus pasidalinti praėjusios savaitės mergvakario nuotraukomis? Tiksliai niekas. Nuostabiosios darytos super duper mega cool fotografės Ievos www.evagrin.lt  

Mergicos padirbėjo iš peties. Ir aš nagą kitą pridėjau:) Niekam po praeitos savaitės jau ne paslaptis, kad draugę savo myliu begaliniškai, bet galėčiau tai kartoti viešai, kad ir tūkstantį milijonų kartų. Tarp kitko, kas dar neaplankėt Simonos ir Pauliaus a la OffOn daiktai profilio facebooke http://www.facebook.com/offondaiktai - patys esat kalti.

Lapė

Sekmadienio skaitiniai. Paskutinio pavasario savaitgalio turinys.

Šiandien mažai miegojau, nes gal tik 4.30 pagaliau gulėjau savo lovelėje po vestuvių, o dar ponas didysis PMS svečiuojasi, tai turiu kažkaip išliūdėti visą liūdesį. Užėjo, kai auštant važiavom iš Akmenių dvaro sodybos pro Kauno žiburius. Gilus kaip visada. Gerai, kad mano vairuotojas supratingas. Jaunas, bet tikrai bus iš jo kažkas gero. Leido liūdėti ir tylėti. Kartais gi būna nepatogu važiuoti šimtus kilometrų tyloje, bet ne šiuokart... Protingas vaikas. Paryčiais greitkeliu lekia beveik vien tik furos... Taip mieguistai įsuka į benzino kolonėlės aikštelę... Kaip kokie apsnūdę vabalai.

Nežinau, kaip Anya Dee atsirado tarp mano facebook'o draugų, bet tai, ką ji daro su savimi ir fotografija - man patinka. Photopoetry aš tai vadinu. Vieną dieną mes gersim kur nors su ja kavą.

Savaitės gėrybėle skelbiu vakarykščias vestuviukes.

Jau pražydo bijūnai!

Argi ne gražuolė?

Gėlių ir dovanų mergaitė:) Jei taip galima pasakyti:DDD

Dar karštus kibinukus prie Trakų bažnyčios po ceremonijos (kad ir kaip netikėtai tai skambėtų, bet reikėjo pamaitinti žmones prieš kelionę), superbišką orą, teatro „Arti“ mažučius Jurgą ir Dainių bei jų asistentę porcelianinę Dalytę, maisto tiekėją „Šventė Jums“ ir visus tris paslaugius, šaunius jų padavėjus, „Akmenių dvaro“ Andrių, kuris man leido desertų komodai naudoti viską, ką tik radau name, tai ir naudojauJ, Fotodart fotografus – ir vėl supratau, kad nifiga nedirbau, o tik maloniai leidau laikąJ

O dar žiauriai svarbi visų metų gėrybė – mano geriausios draugės vestuvės, į kurias ir aš spėjau. Kad ir visai trumpam. Simona, atrodei nuostabiai. Suknutė tobula, aksesuarai tobuli, garbanos kaip visada nuostabios, o apie akis jau išgiedojau visus ditirambus kažkurią čia dieną. Sveikinu dar kartą. Ir atsiprašau, kad apsiblioviau kaip veršis įteikinėdama pakalnutesJ Pauliau, saugok mano draugę kaip savo akį. Bet, turiu pasidžiaugti, kad tu ir esi tas, kurio savo geriausiai draugei linkėčiau. Bučkiai, bučkiai. Tikiuosi, kažkada gausiu bent vieną jų vestuvių foto, kuria galėsiu su visais pasidalinti. Prie įėjimo į Santuokų rūmus sutinku Zzet pictures kolektyvą. Labas, labas, sakau, dirbat? Varau geriausią savo draugę sveikinti. Tai, sako, musiau, ana jau ir įėjo ką tik. Sakau: iš kur žinot? Juokiasi anie ir atsako: pasakyk, kas tavo geriausias draugas - pasakysiu, kas tu:) Užbėgu laiptais - akurat, žiūriu, šviečia ryžavotos garbanos. O draugė atrodo tikrai ne taip, kaip likusi masė šeštadienio nuotakų:) Jesus, kaip laukiu tos nuotraukos. O šiandien dar kartą pasidalinsiu Ievos (http://www.evagrin.lt) šedevru iš mergvakario.

Savaitės blogybė... Nenoriu šiandien apie tai net galvoti... Vis dar guliu lovoje, bet tuoj pasidarysiu didelį puodą kavos su pienu, išsivirsių avižinės košės, o 17.00 val. keliausiu su dar viena pora apžiūrėti sodybos. Vakare mielai gardžiai pavakarieniaučiau mieste. Nes nusipelniau, tikriausiai. Žodžiu, esu atvira pasiūlymams.

Anadeestyle.com

Štai taip baigiasi dar vienas mano pavasaris. Kaštonai nužydėjo veik jau, o pasibučiuoti po jais nespėta... 

Lapė

P.S. Pakol įkėlinėjau šitą įrašą, netikėtai sulaukiau sms nuo seniai matytos draugės Saulės, kuri šiaip jau gyvena UK. Tai ką Jūs sau galvojat, tobulesnės kompanijos sekmadienio vakarienei nei ieškodamas nerasi. Uuuu, kaip laukiu:) Kas norit prisijungti - skambinkit.

Vyrukų pirmadienis. Mėsai - ne!

Aistė šiandien iš rytuko prašo daugiau optimizmo. Ieškau kišenėse, internete - nerandu jo pilnų rieškučių nors tu ką. Suvargau beieškodama ir vyrukų pirmadieniui. Gal man tiesiog ne vyrukų diena šiandien... Žiūriu tas visas nuotraukas ir matau mėsą, paserviruotą su visais priedais ir konservantais. Ir negaliu ilgai žiūrėti, nes darosi bloga.

Penktadienį visai netikėtai skirtingose miesto lokacijose sugebėjau šnektelt net su dviem vyryčiais, kurie kaip tik atidarinėja viešo maitinimo įstaigas. Nu, man patinka, kad žmonės svajoja, eina į priekį, daro kažką, ko anksčiau niekada nedarė, rizikuoja arba nelabai, kuria, laužo stereotipus, dirba nuoširdžiai, generuoja idėjas. Štai tose viešo maitinimo įstaigose lai ir lieka mėsytė, vartojama viešai, kad ir visai neriebi, gardi, kurios paragavus norisi ir norisi dar, nes aš šią savaitę pradedu šūkiu: mėsai - ne! Ir balsuoju už drąsą, intelektą, veiksmą ir darbą. O, bože, kas per perversmai gali įvykti po ilgo penktadienio...

Abi nuotraukos: Graeme Mitchell

Lapė

Sekmadienio skaitinukai. Savaitės paraštės.

Jaučiu, mažumėlę persimiegojau, nes galvoja tuščia. Ir kuo ilgiau žiūriu į šitą baltą lapą kompiuterio ekrane, tuo darosi tuščiau. Visai, žiūrėkit, simboliška: baltu lapu savaitę pradėjau, lygiai tokiu ir kėsinuosi pabaigti. Ale taip nėra iš tiesų. Patrintas tas lapas kaip riekiant, pritaškuotas, vietomis dėmėtas, paraštėse kažko vis prirašyta, pribraukyta, raudonai prižymėta su daug šauktukų ir daugtaškių, aiškios struktūros nerasta.

Foto: Jon Jacobsen

Štai kokia buvo savaitė. Su daug darbelių, darbų, maišeliu ilgesio, atskiesto pykčiu ant savęs ir ant kito, su pažadų pamiršti ant amžių priemaišomis. Ir jei nesiimsiu griežtų priemonių, įtariu, kad tokia bus ir ateinanti. Nu, bet aš imsiuosJ

Savaitės gėrybe skelbiu Gervių apdovanojimus. Dėl lietuviško kino, kurio taip maža, kad kiekvienas pasirodantis filmas - kaip šventė. Dėl tų žmonių, kurie jį kuria. Dėl tikrai gerai surežisuoto renginio, su puikiais vedėjais, kostiumais, apšvietimu, muzika. Na ir dėl galimybės pasipuošti. Neneigsiu, neneigsiu, ką mėgsta Lapė, tą mėgstaJ Aš keliavau su Liutauro Salasevičiaus kurtu kostiumu. Ilgomis ryžomis garbanomis. Kūrėm personažą ir mums, sakyčiau, pavyko puikiai. Smagiausia buvo su šituo šleifu žingsniuoti Vilniaus gatve naktį. O dar smagiau, kad "Žvėrių" žurnale jis įvardintas kaip atlasinis, nors akivaizdu, kad medžiaga šita kitaip vadinasi:)

Foto: Martynas Sirusas. Bus dar tikrai. Martynai, tu pats geriausias ir puikiausias, ir smagiausias.

Keisčiausia, kad kvietimuose, tikrai mačiau, buvo kažkaip panašiai parašyta: „aprangos kodas: puošni, ilga suknelė (prašome paisyti aprangos kodo).“ Spėkit, kiek iš tos masės žmonių atsižvelgė į organizatorių prašymą. Niekaip nesuprantu, jei yra nurodomas aprangos kodas, kodėl nėra jo paisoma? Gal man kas nors galėtų paaiškinti priežastis?

Kartais su poromis aprangos kodus sugalvojam ir ruošdami vestuvių šventę. Ne todėl, kad norėtumėm pasunkinti pasiruošimą svečiams. Tiesiog taip žaismingiau, be to – svečiai iš karto tarsi apjungiami bendram projektui, nuotraukos smagesnės. Tam tikras aprangos detales galit patys padaryti ir padovanoti svečiams kaip dovanėles. Taip padarė praeitų metų mano mylimukai Akvilės ir Andrius. O lengviausia tiesiog informuoti visus svečius apie šventės spalvą, kaip kad pasielgė kiti mylimukai Alma ir Aleksandras.

Nuotraukos: www.saules-pieva.lt

Nuotraukos: Joanos Buividaitės tuokart dar Fotolapės, bet nuo praeitos vasaros jau Fotopastelės.

Aprangos kodą nurodyti reikėtų, jei planuojat apsoliučiai neformalią šventę paplūdymyje ar pievoje tiesiog dėl patogumo. Nemanau, kad patys smagiai jaustumėtės, jei į tokią šventę pradėtų rinktis damos su vakarinėmis suknelėmis ir aukštakulniais. Žodžiu, pamokslas mano būtų toks, jei kvietime yra nurodytas aprangos kodas – jo reikėtų paisyti. Hm, žiūriu, kad čia jau kaip ir blogybė kokia gavosi. Tai lai taip ir būna, bo kažkaip daugiau neturiu ant ko pyktiJ

Dar noriu išsipasakoti, kad kažkurį vakarą bėgdama namo po kroso Mėnulio kalnu buvau apakinta grožio. Nežinau, kaip vadinasi tie medžiai, kurie dabar meta tokius pūkuotus žirginius. Tai tų pūkelių tūkstančiai, gal milijonai ramiai sau suposi saulėtame vakare ir vos pučiant vėjeliui judėjo link Pašilaičių. Tokios įvairaus dydžio aukso dulkės. Iš karto prisiminiau www.saules-pieva.lt merginas. Vaizdas buvo kažkas panašus į šias nuotraukas... 

Foto iš Anželikos ir Vaido vestuvių. 

Myliu Jus, moterytės. Ir jau pasiilgau be galo.

Che, che, atsimenat šitą mūsų pavargimą? Nuotrauka iš mano vargšaičio telefoniuko:)

Jesus, romantiška ta Lapė, kai pagalvoji... Bet, kad nepastebėti tokių dalykų būtų apsileidimasJ Oi, prisiminiau, kad visai neseniai girdėjau vieno vyryčio istoriją apie pumpurėlius, bet pažadėjau jos niekam nepasakoti, tai ir susilaikysiu;) Bet man visada pasidaro linksmiau ją prisiminusJ

Diena šiandien superbiška. Tai namuose nesėdėkit, o maukit laukan. Šiandien išbandžiau Coco kiemelį. Užskaitau. Dešimt su pliusu. Makaroniukai su jautiena – gardumas, gardumėlis.

Lapė Lapūzė

Vyrukų pirmadienis. Baltas lapas.

Šiandien pasiimu naują baltą lapą. Ir pradedu iš naujo. Kurį laiką palaikysiu jį baltą, o tada žiūrėsiu. Nesakau, kad žengti atgal negalima, bet turi būti labai verta. Nors... geriau nereikia. 

Kaip sakant, bandymas Nr. kažkelintas:)

Lapė

Sekmadienio skaitiniai. Apie viską ir apie nieką.

Turiu tarpelį tarp vestuvinių savaitgalių tai vėl atsirado noras ką nors parašyti apie šventes. Nebūtinai vestuves. Vis dažniau save pagaunu besidžiaugiant absoliučiai, atrodo, banaliomis smulkmenomis. Tiesą pasakius, iš jų ir susideda gražus gyvenimas. Ar ne? Šiandien bėgiodama rytinį krosiuką (10 km) Žvėryne pastebėjau nuostabiai žydintį didžiulį alyvų krūmą. Kaip debesį. Penktadienio vakarą su drauge pradėjau „Forum Palace“ terasoje, kur keldamos taurę gardaus vyno stebėjom Vilnių visai prieš liūtį. Praeitą savaitgalį, jau gerokai po vidurnakčio, po Birutės ir Vaidoto vestuvių (tikiuosi, jiems medus saldus Dominikoje) buvau vežama į Druskininkus. Mėnulis buvo toks didelis ir taip arti tų pakelės vienkiemių žydinčių sodų, kad viskas atrodė kaip stebuklinėje pasakoje ir šiek tiek kaip siaubo filme (šiaip tai pasakos nuo tų filmų nedaug ir skiriasi, kai pamąstai). 

Ypač, kai nuo Kauno nematėm nuorodų, kaip važiuoti į Druskininkus ir jau pradėjom galvoti, kad tas miestuks tiesiog dingo. O dar Kaune vienas marginalas nei iš šio nei iš to man padovanojo lauko gėlyčių 

ir jos šildė gal net labiau nei tos, kurių iš ko nors tikiesi ir niekada negauni, nors apie jas nepamirštama vis užsiminti. Svarbiausia ne žodžiai, o darbai. „Geriau gerai padaryti nei gražiai pasakyti“ – kažkada sakė Bejamin‘as Frnaklin‘as. Ir, po velnių, jis buvo žiauriai teisus.

Gerai, grįžtam prie tradicinių dalykų. Per tas kelias savaites gėrybių susikaupė bilekiek daug. Visų jau ir nebeatsiminsiu. Negaliu apsakyti džiaugsmo atsidarius „Rib room“ (http://www.ribroom.lt). Nors ir norėtųsi šiek tiek daugiau patiekalų su tais šonkauliais, jei jau restoranas taip pavadintas, bet ką dabar. Glazūruotieji tokie skanūs, kad galima pirštus nuvalgyti. 

Va tie mažučiai. Kolboje padažiukas. Tas violetinis daiktas svogūnai. Eina sau, norėčiau dabar bent poriukės.

O neįkyrus dėmesys klientui mane irgi visada pavergia. Rekomenduoju užsukti. Nebus pigu, bet ir ne taip jau skausminga kišenei. Interjeras gana toks skandinaviškai šaltas, tai tradicinis lietuvis nesijaus itin jaukiai, bet man, Skandinavijoje šiek tiek laiko praleidusiai, viskas ten super. 

Deja, vestuvėms restorano neuždarinėja, o gaila tikrai. Šiaip patarčiau gal rezervuotis staliuką iš anksto, nes turistų sezonas, tai gali grupės užslinkti visą viešbučio restoraną.

Didi gėrybė buvo Birutės ir Vaidoto vestuvės. Baisiai mieli ir smagūs žmogeliai. 

Foto: www.fotoplunksna.lt

Dirbo tobula komanda: nuo asistento, vedėjo, fotografų iki Old city band vyryčių. Nesveikai maloniai nustebino „Gralio“ restorano darbuotojai. Reto šioje sferoje paslaugumo ir geranoriškumo. Maloniai nustebino ir Liutauras Salasevičius „Madam pareis vėliau“, nes gal pirmą kartą nežinojau, koks bus galutinis rezultatas, o jis buvo ir vėl nuostabus ir kiek netikėtas net Vytauto bažnyčios kunigui. Nu kur visą dieną matant tradicines baltas sukneles nenustebsi pamatęs Birutę! O vakarinei daliai ir mane “patiuningavo” stilistas, tai jaučiausi pirmą kartą dirbdama pasipuošusiJ Take a look.

Foto: www.fotoplunksna.lt Čia garbanos susuktos Jolantos Mačiulienės, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės, katra priėmė iš vakaro mus į savo šeimą, kurioje netikėtai ir likom iki ryto:)

Foto: www.saules-pieva.lt O čia stiliukas jau Liutauro.

Foto: www.saules-pieva.lt Aš ir mano berniukai. Superbiškas renginių vedėjas Robertas Petrauskas kairėje. Recomended by Lapė. Dešinioji Lapės ranka  - Laimis, kaip ir priklauso - dešinėje.

Foto: www.saules-pieva.lt Dangi Cholinai, nepyk, bet šį kartą su Robertu traukėm „Aukso žiedus“J Ir stipriai. Net ir ne savo poraiJ

Foto: www.fotoplunksna.lt

Foto: www.fotoplunksna.lt Macaron'sai "Taurakalnio", bet ir "Gralis" sako, juos daro.

Prie gėrybių priskiriu ir savo įveiktą pusę maratono Druskininkuose. 

Ten kampukyje dar sms rašo Lapės vestuvių gerbėja Andželika, kuriai vieną kitą patarimuką atseikėjau jos šventei artėjant:) Smagu va tokiuose renginiuose susitikti. Pati šiais metais nebėgo, bet gal kitais jau galėsim kartu startuoti? Tarp kitko, po Andželikos vestuvių liko jos vieną kartą naudotas baltas kilimas. Jei kam norėtųsi - rašykit, perleis už sutartinę kainą.

Pasidarbavau kaip reikiant tą savaitgalį. Ir likau gyva, sveika, su daug gerų emocijų. Jau užsiregistravau dar kartą pabandyti įveikti tą 21 km. Ir bėgiojančių draugų ratas po truputį vis plečiasi, plečiasi. Geras pavyzdys užkrečia:D Tarkim...

Didžiausia savaitės blogybė – nežmoniškas laiko trūkumas. Vos bespėju, sukuosi kaip žiurkėnas tame ratukyje. Savaitgaliui atėjus jau važiuoja stogas, vakarais nebeatsakau taip stipriai už savo žodžius, bet kaip nors, ane?

O šiandien keliaujam į Sidabrinių gervių įteikimo ceremoniją. Pažiūrėkim, kas šiandien bus geriausi.    http://www.youtube.com/watch?v=cD9fbO3hUd8 Einu puoštis, dabintis, ryžą kailį kedentiJ

Superbiškas Jose Romussi projektukas, ne?

Jose Romussi

Iki greito pasimatymo. Gi ryt vyrukų pirmadienis;)

Lapė