2012 m. vasario 26 d., sekmadienis

Vyrukų pirmadienis. Sexy intelligence

Labas pirmadienio rytas.
Šitą Vlado nuotrauką jau seniai norėjau Lapės vestuvėse publikuoti, bet, matyt, reikėjo subręsti, kad išdrįsčiau:) 


Taigi, Vladai, pyk nepykęs, šiandien tampi pirmadienio vyruku. Ir tuoj paaiškinsiu kodėl. Tiems, kas šito pirmadienio berniuko nežino, noriu pasakyti, kad Vladas Mackevičius yra tapytojas (ckeck this out: http://mackevicius.blogas.lt/). Man per vienas praėjusių metų vestuves atiteko jis kaip svečias, o ir bendradarbiavom kvietimų klausimais. Taigi pasakysiu, kad šiandien jis čia, nes šiuo atveju vidinė žmogaus inteligencija yra daug patraukliau už kitus išorinius dalykus, nors jų jokiu būdu nenuvertinu:) Žinot, tikrą menininką visada norisi išlukštenti, bet tenka pripažinti, kad tai neįmanom. O tai ir yra žavu.
Klausykit, ar ne per daug vietinių kelias savaites iš eilės?:) Kitą savaitę pasitaisysiu:)

Pirmadieniaujanti Lapė

Sekmadienio skaitiniai. Cykiai ir ramiai

Sekmadienis!!! Kažkoks be pagrindo įtartinai mielas. Gal, kad daug vilčių teikia pirmadienis?...

Foto: Jonas Peterson

Artėjantis sezonas spaudžia darbais. Verčiuosi per galvą. Nuo informacijos gausos kartais ištinsta smegenys, bet smagus šitas vestuvių šurmulys nors tu ką. Vis dar galvoju, kad mano darbas – pats geriausias.
Stengiuosi, kad nebūtų taip:)

Šiandien bus gana trumpai.
Apie vieną gėrybę – Larionovos ir Rainio naujausios kolekcijos pristatymą jau rašiau trečiadienį. Dar kartą apie tai paskaityti galit čia: http://lapesvestuves.blogspot.com/2012/02/l-pristato-ruduo-ziema-2012-2013.html
Blogų dalykų šią savaitę nebuvo. Užtat buvo malonių sms‘ų (dievinu prabudimines parytinesJ), graži santuokos ceremonija Norviliškėse, kur buvo visai smagu vėl sutiktį būrį kolegų: Žydrę, Ramunę, Povilą, Vainių, Adą, susipažinti su „Kaukių akademijos“ mergaite. Dėkoju metrikacijos darbuotojams Algirdui Laimantui ir Ilonai už itin šiltą ceremoniją. Prisiminiau, kaip nuoširdžiai žmonės, besituokiantieji ir jų tėvai, jaudinasi, kaip virpančiais balsais sako vienas kitam priesaikas Jaunieji prieš apsikeisdami žiedais.

Lapė darbą dirba. Foto: Adas www.fotografuojuvestuves.lt 

O dar vakar pabuvau T.Ė.T.Ė.‘je. Nu ir, žinokit, visi šitie vestuviniai reikalai, nori nenori, šiek tiek lenkia mane popsinėn pusėn, tai vakar kažkaip net atsigavau. Tik jau scenos apšvietimas - tragedija. Neįmanoma buvo įžiūrėti atlikėjų. Ar čia koks alternatyvus apšvietimas? :) Ir dar supratau, kad gal veikiant kokioms keistoms mėnulio fazėms, bet nevaldomas noras klausyti hip hopo atsirado. Žodžiu, šitas mano gyvenimo periodas vadinasi back to the roots ir tas nėra blogaiJ


Mėgčiau nukeliauti į "Fusedmark" koncertuką labai. Ta mergytė yra dabar jau tikrai kieta. Aš Jums sakau. Foto: Vincas Alesius (Vincai, nepyksti, kad pasiskolinau?)

Ką veiksim kitą savaitę?... Tuoj patikrinsiu kalendorių. Panašu, kad kitą savaitę sunkiai dirbsiu. Kažkada laukia kelionė į Kauną, o savaitgalį nagi Kaziukas. Būtinai ateikit prie Rotušės, nes mano pusseserė būtent ten pardavinės savo rankelėmis gamintas sages-lėlytes. Pati eisiu pričiupti porą, nes tos, kurias turiu labai meilutės.

Čia mažoji dalis gėrybių, kurias Agnė turi. Dabar jos guli čia http://jaukuskambarelis.blogspot.com/2012_02_01_archive.html

O be to, kartais galima ten rasti visai įdomių dovanėlių svečiams ar tėvams. Viliuosi, nebus pliurzos, o gal net rasis pavasarinė saulutė. O jos reikėtų, nes šiandien gavau Živilės Balčiūnaitės sudarytą pasiruošimo Druskininkų pusmaratoniui planą, kuo džiaugiuosi kaip vaikas ir laukiu rytojaus, kada galėsiu pradėtiJ Nu, norisi pavaryti kaip reikiant tą gegužės 6 d.
Tai tik tiek šiandien.

Lapė

2012 m. vasario 23 d., ketvirtadienis

L&R pristato: ruduo-žiema 2012-2013

Lietuvoje orai žiemos metu yra dažniausiai šlykštūs, o privažiuoti ponioms prie pat Ūkio banko teatro arenos – praktiškai neįmanoma, tad pasakykit, kaip su lakinukais nuklampoti iškelta galva per pliurzas? NiekaipJ Sulendi į paltuką ar kailiukus ir tep, tep, tep... šlapiam sniegui krintant.


Bet ne čia esmė. Šiek tiek pudros ant nosytės, nerštas spintoje, išsitrauki ką nors, ko paprastai nedėvi, bet mados renginiui – puikiai, delninukė, kurioje kaip visada pas Lapę – nuo blizgio iki dantų šepetėlio ir jau sėdi mašiniukyje. Keliajam į Lilijos Larionovos ir Egidijaus Rainio kolekcijų 2012-2013 ruduo-žiema pristatymą. Ta sniego tešlos ruožą įveikėm ir beveik paskutinės su gerb. ponia „Vestuvės.lt“ žurnalo redaktore įsitaisom sau patogiai. Šiek tiek techninių nesklandumų. Mažutis stresiukas žiūrovui. Ir po duoklės visiems rėmėjam prasideda.
Šiaip tai čia L. Larionovos modelis, bet tas mistinis tamsumas man labai tiko pradžiai:) Foto: darbštuolė Reda Mickevičiūtė

Egidijaus Rainio lengvi potėpiai man patiko. Rudeniškos tokios spalvos tiktų prie Lapės kailiuko tikrai. Mėlynoji suknelė – kaip brandi svajonė,

Foto pasiskolinau iš 15min.lt. Foto Irmanto Gelūno

 o baltoji... Rafinuotai, miesto nuotaikai. 
Aš su ja tekėčiau tikrai:) Foto: Reda Mickevičiūtė

Siluetai grakštūs, klostės sklendžia, medžiagutė lengva, kaip vėjyje besiplaikstančios plaukų bangos. 

Foto pasiskolinau iš 15min.lt. Foto Irmanto Gelūno

Foto pasiskolinau iš lrytas.lt, fotografavo T. Bauras. Vėliau atiduosiu:)

Foto pasiskolinau iš lrytas.lt, fotografavo T. Bauras. Vėliau atiduosiu:)

Foto pasiskolinau iš 15min.lt. Foto Irmanto Gelūno

Be tų mėlynųjų (mėlynumas toks ryškus) gėrybių buvo dar gerai užbalintos kavos, minkštų audinių paltukų ir sijonėlių. Dirželiai, dirželiai, siauri dirželiai – pagrindinis kolekcijos aksesuaras. Buvo ir megztų dalykėlių ir visai neblogų. 

Foto pasiskolinau iš lrytas.lt, fotografavo T. Bauras. Vėliau atiduosiu:)

Viskas švelnu, elegantiška ir moteriška.
Tuo tarpu Lilijos Larionovos kolekcija buvo jauki ir miela kaip ji pati. Patiko kombinezonai  – anie yra geruliai – ne tas žodis. Noriu vieno garantuotai.

Foto pasiskolinau iš lrytas.lt, fotografavo T. Bauras. Vėliau atiduosiu:)

Foto pasiskolinau iš lrytas.lt, fotografavo T. Bauras. Vėliau atiduosiu:)

Daug kas man atrodė gana neblogai ant mergaičių, bet ant moterų, bijau, gali šiek tiek kitaip atrodyti ir tas kitaip, tai į tą „kitaip“ pusę. Įdomių tokių sukirpimų buvo.

Foto pasiskolinau iš lrytas.lt, fotografavo T. Bauras. Vėliau atiduosiu:)

Ir dirželių (eisiu ryt kelis įsigysiu ta progaJ). Ir medžiagos šiuokart storos, šiltos, aiškios. Daug daug tamsios spalvos.
Kuo daugiau Lietuvoje mados renginių – tuo geriau. Kol kas norisi nueiti į visus ir pamatyti, kaip čia viskas verda: savo sultyse ar juda į priekį. Nebuvo tos tokios euforijos kaip, kad sugeba sukelti Josef, niekas neplojo atsistojęs, nors, atrodo, negi gaila – žmonės dirbo, kūrė, pristatė. Aš tikrai spaudžiu abiem rankas ir sakau, kad viską priglausčiau į savo spintutę, kad ir kaip joje nebūtų vietos

O čia štai pristatymo nesusipratimas. Reikia gi kažko, kad nebūtų per gerai:) Lyg sijonėlis suknele pavirtęs, lyg suknelė neturi už ko laikytis, lyg ant gyvo žmogaus primatuota niekada nebuvo. Gaila į vaiką buvo žiūrėti, kai mergaitės iš paskutiniųjų stengėsi laikyti krintančia "suknelę". Foto pasiskolinau iš lrytas.lt, fotografavo T. Bauras. Vėliau atiduosiu:)

Tiek tad mano prisiminimų iš gražaus antradienio vakaro, kurį baigėm su redaktore restorane "Barselona", nes, pasirodo, pavalgyti Vilniuje vėlų paprastos dienos vakarą nėra jau taip paprasta. Vapiano gauna minusą, kad ant durų rašo vienokius darbo laikus, o užsidarinėja kada jiems užeina. Bauda baudelė nuo Lapės. O "Barselona"... nieko labai blogo, nieko labai gero. Ispaniškames restorane pasigedom ispaniškos muzikos, radijo stočių ir daug padoresnių klausausi, kai bėgioju krosiukus, man prie maisto, geresniam virškinimui norėtųsi bent jau šiek tek ispaniško ritmo. Visa kita papasakosiu sekmadienį xo xo xo. Myliu Jus visus.

Lapė


2012 m. vasario 19 d., sekmadienis

Vyrukų pirmadienis. Skanaus:)

Kaip ir buvo užsiminta vakar, šiandien į pirmadienio vyrukus keliauja Virtuvės mitų griovėjas - Ali Gadžijevas:)

Foto: Reda Mickevičiūtė. Danke, drauge, kad Lape pasirūpini:* Kada eisim bėgioti?

Ir tam yra net kelios priežastys, mergaitės:
I - tatuiruotos rankos, visiems žinomas mano fetišas tatuiruotėms...
II - akių, plaukų ir kitų dalių gražumas - akivaizdus.
III - vyras, mokantis gardžiai gaminti valgyti, nuginkluoja vietoje, ne?

Skanaus!

Lapė xxx

Sekmadienio skaitiniai. Kokių fobijų turi Lapė

Šiandien kažkaip norisi pakalbėti apie savigarbą. Apie vidinę laisvę ir gebėjimą suvaldyti savo padrikas emocijas reikiamu momentu.

Foto: www.saules-pieva.lt

Priklausyti kitam yra baisu. Netgi sakyčiau – košmariška. Tada tu būni įstrigęs tarp realybės dimensijų, kažkokiam tuščiame vakume ir nebeturi laisvės. Mintys kergiasi galvoje bet kaip ir jauti, kaip tavo smegenų vingiai skysta, kol iš jų lieka košė, kažkuo panaši į vaikišką tyrelę. Tokioje stadijoje lengva prarasti savigarba, pamiršti, ko esi iš tiesų vertas. O ko gali būti vertas? T.y. nebegerbi savo turinio, to, kokie įgūdžiai, žinios, pasiekimai, nuveikti darbai, perskaitytos ir parašytos knygos, aplankyti spektakliai, įgyvendintos ir vis dar galvoje kylančios idėjos, išklausyta muzika, sutikti geri ir įdomūs žmonės tave sudaro.


Taigi šio sekmadienio skaitinių moralas būtų toks: kas benutiktų, kokio šlyktaus sms ar skambučio kada sulauktumėt, pirmiausia pažiūrėkit į situaciją šiek tiek nuo jos atsitolinus, jei labai reikia – paverkit, šiukštu nedarykit jokių staigių sprendimų ir veiksmų, tada atsikvėpkit ir prisiminkit – kiekvienas esam unikalus ir toks vienas vienintelis pasaulyje. Su savo brangiu turiniu, kurio niekas niekada neatims. Būtent todėl reikia save gerbti ir per gyvenimą eiti iškelta galva. Galima netgi įžūliai iškelta galva. Ir su batais kuo aukščiausia pakulne

Foto: Hans Feurer. Stilius: Marie Chaix

O dabar grįžkim prie tradicinių dalykėlių. Daug vietų ir renginukų aplankyta, žmonių sutikta.
Pliusus dedu naujai atsidariusiam „Shanti“ restoranui, nepaisant to, kad atėjus į pristatymą rūbininkas nebepriėmė mūsų paltukų, tad teko juos sumesti ant vieno iš staliukų. Ačiū die, kad mano paltelis – ne brangūs prabangūs audinės kailiniai. Žodžiu, „Shanti“ – vieta, kurioje galima bus iki išnaktų (gal reikėtų sakyti iki paryčių) gardžiai užkąsti.

Lapė ir Vestuvės.lt redaktorė Goda Šleinytė, prisivalgiusios spring rolls'ų:) Foto: Vincas Alesius

Virtuvė – kažkas azijietiško, kas man patinka labai, nors per pristatymą sugebėjau paragauti tik spring rolls‘ų ir lyg sūrio ant pagaliukoJ Virtuvės šefas – virtuvės mitų griovėjas Ali Gadžijevas, kuris, manau, nusipelnė pabūti net pirmadienio vyrukuJ, taigi atskiras jos pristatymas jau ryt. Tikiuosi, jis pats už tai nesupyks. Interjeras... visai malonus ir patogus. Yra atskirų erdvių. Vestuvėms nelabai tiks restoranas, nebent kažkokiom mažutėm, kurias į tas atskiras erdves galima būtų sutalpinti. Lapė nemėgsta išbarstytų žmonių skirtingose erdvėse. Kaip sakant, ar tik neiškeisiu aš „Mimozos“ į naują vietą... Oi, nepastebėjau, kas per kainos. Reikės būtinai apsilankyti dar kartą ir tai patikrinti savo pinigineJ
Tą pačią dieną lankiausi „Soul Box‘e“ ir teigiamai vertinu „Proper Heat“ pasirodymą, nors man jie labiau patinka didesnėse salėse, gal tokiose kaip „Loftas“. Baisiai buvau jų pasiilgusi, trypiau kaip niolikinė. Bet to, ar man atmintis stringa, ar kaip ten atsitiko, bet negirdėjau „We are ready“. Is that possible?
Minusiukų eilė...
Nelabai malonu, nes Gytį Ivanauską kaip aktorių gerbiu ir labai myliu visus jo vaidmenis, kiek mačiau, bet jo  režisuotos „Fobijos“... 


Nuobodoka, per daug eklektiška (kažkokie žydiški motyvai, nesuprasi kodėl ir kaip, ragana-neragana, karstas, kapas, valytojos, žodžiu...), epizodas su kunigu ir nuotaka, kad ir labai nebloga jos suknelės idėja (tarp kitko – už kostiumus tikrai dedu pliusą, jie, pasirodo – Roberto Kalinkino) – banalus iki negalėjimo (dar betrūko skraidančio karsto iš „Baubo“), miltai-pelenai-smilkalai – jau matyta. Gi pats Gytis Koršunovo „Romeo ir Džuljetoje“ taškosi jais į valias. Suprantu, kad patogi medžiaga, bet kiek gi galima... Geriausi epizodai, dėl kurių net negaila už bilietą išleistų litų, tos numirėlės prisikėlimas, nors to paties genijaus O. Koršunovo pastatytoje „Mirandoje“ Airida Gintautaitė invalidę mergaitę man suvaidina daug įtikinamiau, o judesiai panašūs, panašūs. Kažką, lyg katarsį patyriau tik gimus išsigimėliškam G. Ivanausko įkūnytam personažui. Gimė anas tikrąja to žodžio prasme: gleivėtas ir kruvinas, su besiveržiančiais kraujais iš nasrų. Ir čia kalbėjo ne tik judesiai, kuriuos ir kiti aktoriai-šokėjai atliko, tikriausiai, taip, kaip buvo planuota, bet Gyčio akys. Anas vaidina ir įsikūnija į personažą šimtu procentų. Nuo kojų piršto nagelio iki tų prilipusių, gleivėtų dirbtinių plaukų sruogų. Demoniškas iki negalėjimo. Baisu pagalvoti ir pripažinti, kad visgi tokį viduje turim kiekvienas. Dar visai tiko, kai nuogą kūną imituojančiais kostiumais, papuoštais natūralaus dydžio dirbtinėmis genitalijomis, pasidabinę personažai pradėjo slinkti link pirmųjų eilių. 


Kai sėdi antroje – šiek tiek būna nejauku, bet toks ir yra spektaklio tikslas, taip? Norėjau dėti minusą, žiūrėkit, o visai ir pliusų iš šito spektaklio išspaudžiau. Ir dar man toks labai fotogeniškas pasirodė spektaklis. Man atrodo, fotografas turėtų ten ką veikti. Ar eičiau dar kartą? Jaučiu, ne. Nors gal... Su kokiu maloniu, išsilavinusiu, dailiu ponuJ
Kitą savaitę kemšam blynus, o tada laikomės pasninkiuko. Trečiadienį Zalos koncertas su kažkuo ten. Ketvirtadienį reikia spėti ir į Ado bei Mindaugo studijos atidarymą ir į Mimozos gimtadienį, kaip ta įstaiga be mūsųJ. Vasario 23 d. „Kurpiuose“ gimtadienį švenčia „Old city band“, kurie anksčiau būdami šiek tiek kitos sudėties vadinosi "Bugs band" – eičiau į koncertą tikrai, jei būčiau anoje pusėje Lietuvos. Myliu Jus, vyrukai:*** Su artėjančiu.


Ir vėl prirašiau čia bilekiek. Tikiuosi, nebuvo  nuobodu skaityti. Susitiksim greitai. O dabar pabėgioti!!! Kas nori prisijungti? Tarp kitko, ruošiuosi sudalyvauti čia: http://www.druskininku-pusmaratonis.lt/ Kas su manimi?

Lapė

2012 m. vasario 15 d., trečiadienis

2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Įvairuoliški Sekmadienio skaitiniai. Tikiuosi paturėsit malonumo:)

Įvairus, įvairus sekmadienis. Visko būta. Ir saulėto, balto, medvilninio ryto, šiltų (kažkieno) kojų, kavos su pienu lovoje skaitant Platono „Faidrą“ apie mylinčius ir nemylinčius, pokalbiukų. 


Ir audrų būtaJ Bet gerai viskas, kas gerai baigiasi. Ar ne?

Įvairi ir intensyvi savaitėlė prabėgo nemačiom. Kaip ir visos prieš tai buvusios ir tos, kurios dar tik ateina.

Šį kartą pradėsiu nuo blogybių. Kai ateini į dažnai lankomą įstaigą, kurioje visada valgai tą patį patiekalą ir netikėtai vieną kartą jautiena lėkštėje ne tik, kad su keistu kvapeliu, bet dalis gabalėlių praktiškai neįkandami, ar čia normalu? „Vinchenso Mimoza“, bauda Jums didelė už mano ryžius su jautiena, apie kuriuos taip visiems suokiau, kad yra žmonių, kurie net iš Kauno atvažiuoja jų paragauti (ar ne, Asta ir Daina?). 

Va toks mano pyktis

Bauda, bauda didelė, tokio dydžio, kad net, manau, rečiau pas Jus beužeiti. Gal nebent tik dėl aptarnaujančio personalo užsuksiu, nes vaikiukai dirba tikrai šaunūs, geba ne tik taures atnešti, bet ir šiaip draugiškai papliurpti, apie gyvenimą ir meilę papostringauti. Faktas – nereikėjo bent jau litų iš manęs už tą blogį imti, bent kiek būtų situacija pataisyta. Pati niekada to iš restoranų nereikalauju, bet iš problemų sprendimo būdo gi irgi galima apie įstaigą spręsti, taip? TAIP.

O dabar gėrybėlė:
Jazzu ir Leon Somov koncertas „Tamstoje“. 


Seniai buvau juos begirdėjusi. Justė ant scenos atrodė nuostabiai. Dirba ji, mergaitė taip natūraliai prie mikrofono, kad negali ja nesižavėti. Lūputės papūstos, mažutis toks dainuojantis padarėlis. Leonas irgi mielas, kaip ir  Domas Aleksa. Man gražūs visi vyrai su bosinėmis gitaromis... ir kontrabosais. Aišku, čia absoliučiai subjektyvi Lapės nuomonėJ Su kuria galima ir nesutikti. Koncertą pradėjo kolektyvas šita dainele: http://www.youtube.com/watch?v=AP12k50pFs0, kuri, tiesą pasakius yra man atradimas. Suskambėjo itin seksualiai. Labai norėjau išgirsti Revolution: http://www.youtube.com/watch?v=HPG9qqQhW4k&feature=related, bet kažkaip pagailėjo šitos mums. O ji man net geresnė nei visų jau nulaižyta „Tik pasilik“: http://www.youtube.com/watch?v=NdJtJSx5QTA . Bet šiaip tai užskaitau koncertą vienareikšmiškai ir noriu dar.

Buvo ir daugiau įvykių. Su draugais keliavom į Vienos pokylį. 


Sakom: ne tik paremsim gerus darbus, bet ir pasižmonėsim. Nes jei gali, tai dalintis reikia. O ir duoti gali gi bet kas, ne tik politikai ir įvairaus plauko žinomi veikėjai, duoti gali absoliučiai visi, kas turi vidinės galios duoti. Pasipuošti visada smagu. Ar ne? Kiek čia tų progų su ilga suknia valso ritmu pasisukiotiJ

Kontraversiškai aš vertinu vestuvių parodą, kuri vyko šį savaitgalį. Gaila, kad ilgiau negalėjau ten pasisukioti: reikalai, mokslai ir t.t. Nu, bet perbėgau, perbėgau per stendus. Man kažkaip nykuma. Trūksta orginalumo, ryškumo kažkokio. Popsas, kičas ir dar nežinau kas. Smagiausia dalis yra sutikti daug su vestuvėmis dirbančių žmonių ir persimesti su jais vienu kitu žodeliu. Su kai kuo susipažinti, paspausti ranką, pasiimti vieną kitą vizitinę kortelę. Šiais metais buvo daug suknelių, kažkaip tai krito į akis. Ir daugiau autorinių darbų, o ne nuomos salonų. Man atrodo, nuoma eina iš madosJ Ir ačiū dievui. Aišku, besiruošiantys tuoktis gali netikėtai atrasti fotografą, jei fotografas gerą stendą turėjo. Ar žiedus nusipirkti su nuolaidėle. Bet ką aš čia malu. Gal kas buvot ir turit atsiliepimų, pasidalinkit, padiskutuokim. Gal kas nuotraukų turit - atsiųskit.

Kitą savaitę vėl bus ką veikti vėl. Gi Valentinas paršuoliuoja. Bet linkiu Jums meilės bet kokia proga, ne tik valentadienio. Paskęskit joje, grimskit ilgai, lėtai ir mėgaukitės. Vieną kartą gyvenam. Aš antradienį skaitysiu Justino Marcinkevičiaus poeziją universitete kartu su kitais kolegomis, o trečiadienį ta proga bėgsiu iki „Soul Box‘o“ paklausyti Proper Heat, nes šitie irgi gana retai koncertuoja, tai jau vien tai šventė.


Bet ir šiaip, panašu, kad turėtų būti neblogai. Check it out: 

Lapė snapė

2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

Pašėlusios ir draugiškos kišenėlei, o bet to dar ir žieminės Aistės ir Ričardo vestuvės. Check it out:)

Aleliuja! Minusiukas lauke pasislinko link nuliuko, galima jau ir kvėpuoti, ale bėgiojant ryžos mano kasos vis dar pražyla.
Nors dar nepasidalinau visomis praėjusių metų vestuvėmis, bet turiu saldainiuką žieminuką, o tuo nepasidalinti negaliu niekaip. Kas ty žino, gal kas dar suskubs šią žiemą prie altoriaus.
Reiškiasi taip. Aistė su Ričardu yra mažumėlę pamišę (kaip ir aš), atsipalaidavę jauni žmogeliai. Gražūs - ne tas žodis :)

Draugavo iki vestuvių šimtą metų, bet bučiuojasi tai kaip būtų susipažinę vakar. Aš Jums sakau, nemeluoju nė kiek. Pagrindinis jų noras buvo, kad būtų tiesiog geras vakarėlis ir, kad nereikėtų užstatyti namų ruošiantis vestuvėms. O svetelių buvo nemenkai, nemenkai... Nu, tai ir spaudėmės kur begalėjom, kūrėm viską iš to, ką turėjom. O kaip gavosi, prašom įvertinti, brangieji. Šiek tiek retro, šiek tiek tiulio, šiek tiek šerkšno ir ledo išpaišytų langų - tokios buvo mūsų žieminės vestuvės.


Aistė - mergaitė praktiška. Trumpute Liutauro Salasevičiaus kurta suknele ji ruošiasi pasipuošti dar ne kartą.


Šventėje dalyvavo visi šeimos nariai :)


Kadangi žiemos metu po lauką Jauniesiems nelabai rekomenduotina bėgioti: mėlyni nosiai ir visi kiti reikalai..., tai Aistė su Ričardu mielai maloniai praleido porą valandėlių Šekspyro viešbutyje. Ir gražu, ir ne taip jau brangu (būtina išleisti 200 Lt ir gali fotografuotis į valias)


O štai ilgąjį sijoną Aistė iš "Madam pareis vėliau" tik išsinuomavo.




Aš juk sakiau, kad jie a bit crazy :DDD

Su draugėmis

Ir su draugais




Nu, o tada galima jau ir į bažnyčią.

Balta ir šilta Dievo gailestingumo šventovė Dominikonų gatvėje






Nuotakos puokštytė iš baltų tulpių karpytais krašteliais. Kaip aš sakau: apšerkšnijusios tulpės.




Parašiukai


Bučiniukai

Dar bučiniukai


O tada jau sveikinimai

Beveik Nauji Metai :)

Aišku, turėjom ir šiek tiek lauko, bet buvo šaltoka, šaltoka

Ne taip šalta prisiglaudus :)

Kadangi taupėm, tai stalus "Terrazza" restorane (Forum Palace) puošėm gana minimalistiškai, bet tuščių, šiukštu, palikti negalima. Aistė iš Gėlių krautuvėlės Užupyje išnuomavo mums gėlių vazonėlius ir išskyrė dar šiek tiek apšerkšnijusių tulpių. Nupirkom žvakių ir prašau - jaukiai ir nebrangiai


O ir svečių be dovanėlių nepalikom. Baisiai tradicinis variantas - glazūruoti migdolai, kuriuos supakavom į tiulio maišelius, nes derinom prie tiulinio Nuotakos sijono. Jie pasitarnavo mums ir kaip stalo kortelės, nes prie kiekvieno pririšom svečio vardo kortelę.

O stalo numerius pakabinom tiesiai ant gėlių, nes jos pačios to prašėsi

Apie keksiukus jau rašiau. Bet, jei dar kartą norit paskaityti, tai reikėtų eiti čia: http://lapesvestuves.blogspot.com/2012/01/sekmadienio-skaitiniai-pirmosios-siu.html

Niam, niam.

Vakare svečius linksmino grupe "Lemon Joy". Pasiklausom? http://www.youtube.com/watch?v=BRQJErbtTCg  Tikėkit, šoko visi. Gal reikėtų sakyti siautėjo? 

Ir taip. Aš ir Rūta ten buvom. Alų midų gėrėm. Dėkui Die, per barzdą nevarvėjo. 



Prie Aistės ir Ričardo vestuvių projekto nagelius prikišo:
Stilius: Liutauras Salasevičius "Madam pareis vėliau"
Foto: Reda Mickevičiūtė
Fotosesija prieš santuokos ceremoniją - "Šekspyro" viešbutis
Santuokos ceremonija - Dievo gailestingumo šventovė (kunigas - nerealus. Patikėkit. Aš tai jų gi daug sutinku)
Vestuvių pobūvis - restoranas "Terrazza"
Gėlės - Užupio gėlių krautuvėlė
Kvietimai - "Mailing service"
Stalų numeriai ir vardo kortelės - "Miranda" (visi maketai daryti Aistės draugo)
Tortas ir keksai - "Mažoji ragainė", puošimas karpiniais - aišku, kad Lapės :)
Moms grojo - Lemon Joy
Asistentės - Rūta ir Milda - ačiū Jums, mergicos.
Jei ką pamiršau - priminkit, klauskit.


Lapė Snapė