Lapės vestuvės: Pašėlusios ir draugiškos kišenėlei, o bet to dar ir žieminės Aistės ir Ričardo vestuvės. Check it out:)

Aleliuja! Minusiukas lauke pasislinko link nuliuko, galima jau ir kvėpuoti, ale bėgiojant ryžos mano kasos vis dar pražyla.

Nors dar nepasidalinau visomis praėjusių metų vestuvėmis, bet turiu saldainiuką žieminuką, o tuo nepasidalinti negaliu niekaip. Kas ty žino, gal kas dar suskubs šią žiemą prie altoriaus.

Reiškiasi taip. Aistė su Ričardu yra mažumėlę pamišę (kaip ir aš), atsipalaidavę jauni žmogeliai. Gražūs - ne tas žodis :)

Draugavo iki vestuvių šimtą metų, bet bučiuojasi tai kaip būtų susipažinę vakar. Aš Jums sakau, nemeluoju nė kiek. Pagrindinis jų noras buvo, kad būtų tiesiog geras vakarėlis ir, kad nereikėtų užstatyti namų ruošiantis vestuvėms. O svetelių buvo nemenkai, nemenkai... Nu, tai ir spaudėmės kur begalėjom, kūrėm viską iš to, ką turėjom. O kaip gavosi, prašom įvertinti, brangieji. Šiek tiek retro, šiek tiek tiulio, šiek tiek šerkšno ir ledo išpaišytų langų - tokios buvo mūsų žieminės vestuvės.

Aistė - mergaitė praktiška. Trumpute Liutauro Salasevičiaus kurta suknele ji ruošiasi pasipuošti dar ne kartą.

Šventėje dalyvavo visi šeimos nariai :)

Kadangi žiemos metu po lauką Jauniesiems nelabai rekomenduotina bėgioti: mėlyni nosiai ir visi kiti reikalai..., tai Aistė su Ričardu mielai maloniai praleido porą valandėlių Šekspyro viešbutyje. Ir gražu, ir ne taip jau brangu (būtina išleisti 200 Lt ir gali fotografuotis į valias)

O štai ilgąjį sijoną Aistė iš "Madam pareis vėliau" tik išsinuomavo.

Aš juk sakiau, kad jie a bit crazy :DDD

Su draugėmis

Ir su draugais

Nu, o tada galima jau ir į bažnyčią.

Balta ir šilta Dievo gailestingumo šventovė Dominikonų gatvėje

Nuotakos puokštytė iš baltų tulpių karpytais krašteliais. Kaip aš sakau: apšerkšnijusios tulpės.

Parašiukai

Bučiniukai

Dar bučiniukai

O tada jau sveikinimai

Beveik Nauji Metai :)

Aišku, turėjom ir šiek tiek lauko, bet buvo šaltoka, šaltoka

Ne taip šalta prisiglaudus :)

Kadangi taupėm, tai stalus "Terrazza" restorane (Forum Palace) puošėm gana minimalistiškai, bet tuščių, šiukštu, palikti negalima. Aistė iš Gėlių krautuvėlės Užupyje išnuomavo mums gėlių vazonėlius ir išskyrė dar šiek tiek apšerkšnijusių tulpių. Nupirkom žvakių ir prašau - jaukiai ir nebrangiai

O ir svečių be dovanėlių nepalikom. Baisiai tradicinis variantas - glazūruoti migdolai, kuriuos supakavom į tiulio maišelius, nes derinom prie tiulinio Nuotakos sijono. Jie pasitarnavo mums ir kaip stalo kortelės, nes prie kiekvieno pririšom svečio vardo kortelę.