Išparduoti sielvartą

Kuo toliau, tuo labiau nekenčiu Helloweeno šventės. Net mano organizmas priešinasi šitoms linksmybėms, kurios turėtų būti smagiai makabriškos, bet dažniausiai skęsta neskoningam, pigiam kiče ir atvirose vulgarybėse. Mieliau lieku ant sofos su knygų puslapiais. Senatvė, ne kitaip:) Ai ne, man mieli yra moliūgėliai. Ypač, jei jie skatina realizuoti savo menišką prigimtį.

Moliūgėlius pasiskolinau iš savo mėgstamo tinklaraščio Because I'm addicted

Bet ne todėl rašau šįvakar. Rašau, nes mums nereikia Helloweeno, mes ir taip, kaip sako mano, atrodo, vienas gana neblogas draugas, nuolatos gyvenam prieblandos zonoje, kurioje gyventi gali tik vampyrai. Taigi tamsa ir šaltis yra mūsų kraujyje, o liūdesys ir melancholija - neatsiejama mūsų identiteto dalis, kurią reikia mylėti ir išnaudoti geriems tikslams. Ir iš neišsakyto sielvarto gimsta štai toks grožis. 

Pamečiau fotografės vardą. Surasiu ir įrašysiu.

Sielvarto suvaidinti negalima. Jis tik tikras.

Foto: www.saules-pieva.lt

Baisiai baisi Lapė

Vyrukų pirmadienis. Grobis

Ir noriu kuo nors pasidalinti, ir nelabai turiu kuo. Gyvenu be istorijų. Ne todėl, kad jų nenorėčiau. Jos tiesiog šiuo metu iki manęs neatvyksta. Laukti nuobodu iki negalėjimo. Jau pradedu galvoti, kad niekas ir neįvyks. Žodžiu, jei klaustum, tai taip, gali išsinešti mane į pasaulio kraštą persimetęs per petį.

Viso foto Nicolas Valois darbas. Geras darbas.

Lapė

Sekmadienio skaitiniai. Apie pasislėpimą

Štai ir viskas. Begaliniškai ilgas vestuvių sezonas vakar buvo užbaigtas. Ta proga leidžiu visą dieną lovoje, šalia guli knyga (Birutuk, pagaliau pradėjau skaityti "Staltiesės ritmu", ačiū, kad paskolinai) ir garuoja arbata su medumi, nes gerklė man kažką nori pasakyti. Būtinai prieš atostogas. Šiandien labiausiai norėjau nuo visų pasislėpti po ta pūkine antklode. Deja, deja...

Guoda ir Arūnas vakar atrodė nuostabiai. Na, pažiūrėkit patys! 

Foto anonsėlį greituoju paštu atsiuntė Do you photography. Nuotakos stilius: suknelė, švarkelis, nuometas-apsiaustas, šukuosena, makiažas - Liutauro Salasevičiaus "Madam pareis vėliau" darbelis. Gėlės www.rozyte.lt

Oras irgi nudžiugino. Nelabai - kunigėlis bažnyčioje, kuris pradėjo santuoką dar nebaigus ištiesti kilimo, bet čia gal tik mažas nesklandumėlis, kuris dienos nesugadino. Vakarėlis "Omakase" restorane buvo linksmas ir absoliučiai nestandartinis. Visi ragavo japonišką maistą ir šoko pagal "Old city band" muzikytę. Jokių vedėjų, žaidimų, fejerverkų. Tik artimiausi žmonės, bendravimas ir meilė. Buvo smagu pamatyti daug senų pažįstamų, nes nuotaka Guoda irgi iš Jurbarko:)

Grįžtant prie "Old city". Jau greitai, spalio 25 d. "Artistuose" darysim vestuvių sezono oficialų uždarymą, į kurį atkeliauja ir vyrukai. Taigi, kas ieško muzikantų vestuvėms, šitos datos neturėtų pamiršti, nes tai bus reta proga išgirsti juos viešai.

Grįžkim prie to pasislėpimo. Kažkurią tai naktį su bičiuliu daug kalbėjom apie viską ir net apie keistą moterų poreikį maskuotis, slėptis po makiažu. Mano jaunieji vyrukai jau kuris laikas man vis akcentuoja, kad jiems patinka moters natūralus grožis, o ne dažai ant veido. Nu, aš tikiuosi, kad čia ne kokia pastaba man, nes aš visai nesidažau ir mano kosmetinėje įmanoma rasti tik blakstienų tušą ir nežinau kelerių metų senumo skaistalus. Dar esu gavusi vieną kitą priemonėlę dovanų. Gal dažyčiausi labiau, jei mokėčiau. Kita vertus, man irgi patinka tikrumas. Bet... kartais atrodyti kitaip - visai smagus žaidimas. O be to, aš turiu akis ir matau, ką mano jaunieji berneliai pastebi gatvėje ar klubelyje ir į ką atsisuka. Taip, kad nereikia... Didžioji dalis tų mergelių būna su kuo puikiausiai padarytu makiažu:) Svarbiausia, kad dažai nesunaikintų tavo tikro veido, o visa kita tik detalės.

Ir tada pabaigai. Nekenčiu šitos nuotraukos ir mielai jos niekam nerodyčiau, bet kaip sakau: bloge turi būti atviras, tai vardan įtikinamumo dalinuosi akivaizdžiu įrodymu, ką gali dažai. 

Makiažas ir šukuosena - Liutauro Salasevičiaus

Aišku, čia retušu padirbėta iš peties. Ir net gal daugiau su pirmąja nuotrauka, nes paprastai gi neatrodau jau visai taip kaip našlaitė. Ar atrodau?:) Bet štai dabar, ponaiti, living in da Korea, pasakyk, kuri iš šitų dviejų mielesnė? Oi, atsiprašau, būtų mielesnė, jei būtų jaunesnė:DDD O bože, greitai gimtadienis. O jam štai artėjant noriu pasidalinti šiandien užmatytu mano universiteto dėstytojo Liutauro Degėsio klausimu: "Ar gyvenimas yra tikras gyvenimas, jei iš tiesų jis yra tiktai tikro gyvenimo laukimas?" Tai čia net labiau toks kaip ir palinkėjimas mano būtų. Jamkit tą tikrą gyvenimą tuoj pat, bo nėra laiko čia kažko laukti.

O aš einu jau po truputį krautis daiktus į lagaminą, nes Sicilija jau ne už kalnų.

Stiliukas - Liutauro Salasevičiaus

Lapė

Priešvestuvinė Aistės ir Roberto fotosesija. Cirkas atvažiuoja

Noriu šiandien bent menkiausio saulės spindulėlio. Ir pasiraususi archyvuosi ką gi randu - tik šį savaitgalį sėkmingai sutuoktų Aistės ir Roberto priešvestuvinę fotosesiją! Ko jau ko, o geros nuotaikos šitiems mažučiams tiksliai netrūksta.

Kodėl cirkas? Todėl, kad Robertas - pirmasis mano sutiktas žmogus, užsiimantis sportine gimnastika ir net treniruojantis vaikučius. (Baisiai gražu buvo, kai po santuokos ceremonijos pulkas mažių su baltomis rožėmis apspito porą. Labai gražu išties.) Dar todėl, kad ir vestuvėse bandėm sujungti alisinį siurealizmą su žiupsneliu cirko, o tokią temą padiktavo Akmenių dvaro šachmatinės grindys - įsivaizduojat, kaip būna? Ir svarbiausia - anie yra linksmų plaučių, nuoširdūs ir nebijantys laužyti stereotipų. Taigi pažiūrėkit, ką jie kartu sukūrė su "Saulės pieva photography" merginomis ir tegul tos saulės bent širdyse pasidaro tiek daug, kad galima būtų neskaičiuojant dalintis. O bože, Love is in the air:)

Lapė

Vyrukų pirmadienis. Minimalizmas

Baltas rytas būna tada, kai pramerkus akis matai tik baltus patalus. Gal dar šiltą ir tvirtą petį, kurį būtinai norisi paliesti, bet susilaikai, kad rytas išliktų ilgiau baltas. Tada užsimerki ir girdi kaip tiksi laikrodis, nors jau nežinia kiek laiko laikrodžiai nebetiksi, nes jie pasislėpę mobiliuose telefonuose. Nesvarbu. Svarbu, kad šitoje minimaliai apkrautoje erdvėje ir sustabdytuose šimtmečiuose yra tas šiltas ir tvirtas petys.
Geros savaitės visiems, kurie laukė vyrukų pirmadienio:)

Lapė