Štai ir viskas. Begaliniškai ilgas vestuvių sezonas vakar buvo užbaigtas. Ta proga leidžiu visą dieną lovoje, šalia guli knyga (Birutuk, pagaliau pradėjau skaityti "Staltiesės ritmu", ačiū, kad paskolinai) ir garuoja arbata su medumi, nes gerklė man kažką nori pasakyti. Būtinai prieš atostogas. Šiandien labiausiai norėjau nuo visų pasislėpti po ta pūkine antklode. Deja, deja...
Guoda ir Arūnas vakar atrodė nuostabiai. Na, pažiūrėkit patys!
Foto anonsėlį greituoju paštu atsiuntė Do you photography. Nuotakos stilius: suknelė, švarkelis, nuometas-apsiaustas, šukuosena, makiažas - Liutauro Salasevičiaus "Madam pareis vėliau" darbelis. Gėlės www.rozyte.lt
Oras irgi nudžiugino. Nelabai - kunigėlis bažnyčioje, kuris pradėjo santuoką dar nebaigus ištiesti kilimo, bet čia gal tik mažas nesklandumėlis, kuris dienos nesugadino. Vakarėlis "Omakase" restorane buvo linksmas ir absoliučiai nestandartinis. Visi ragavo japonišką maistą ir šoko pagal "Old city band" muzikytę. Jokių vedėjų, žaidimų, fejerverkų. Tik artimiausi žmonės, bendravimas ir meilė. Buvo smagu pamatyti daug senų pažįstamų, nes nuotaka Guoda irgi iš Jurbarko:)
Grįžtant prie "Old city". Jau greitai, spalio 25 d. "Artistuose" darysim vestuvių sezono oficialų uždarymą, į kurį atkeliauja ir vyrukai. Taigi, kas ieško muzikantų vestuvėms, šitos datos neturėtų pamiršti, nes tai bus reta proga išgirsti juos viešai.
Grįžkim prie to pasislėpimo. Kažkurią tai naktį su bičiuliu daug kalbėjom apie viską ir net apie keistą moterų poreikį maskuotis, slėptis po makiažu. Mano jaunieji vyrukai jau kuris laikas man vis akcentuoja, kad jiems patinka moters natūralus grožis, o ne dažai ant veido. Nu, aš tikiuosi, kad čia ne kokia pastaba man, nes aš visai nesidažau ir mano kosmetinėje įmanoma rasti tik blakstienų tušą ir nežinau kelerių metų senumo skaistalus. Dar esu gavusi vieną kitą priemonėlę dovanų. Gal dažyčiausi labiau, jei mokėčiau. Kita vertus, man irgi patinka tikrumas. Bet... kartais atrodyti kitaip - visai smagus žaidimas. O be to, aš turiu akis ir matau, ką mano jaunieji berneliai pastebi gatvėje ar klubelyje ir į ką atsisuka. Taip, kad nereikia... Didžioji dalis tų mergelių būna su kuo puikiausiai padarytu makiažu:) Svarbiausia, kad dažai nesunaikintų tavo tikro veido, o visa kita tik detalės.
Ir tada pabaigai. Nekenčiu šitos nuotraukos ir mielai jos niekam nerodyčiau, bet kaip sakau: bloge turi būti atviras, tai vardan įtikinamumo dalinuosi akivaizdžiu įrodymu, ką gali dažai.
Makiažas ir šukuosena - Liutauro Salasevičiaus
Aišku, čia retušu padirbėta iš peties. Ir net gal daugiau su pirmąja nuotrauka, nes paprastai gi neatrodau jau visai taip kaip našlaitė. Ar atrodau?:) Bet štai dabar, ponaiti, living in da Korea, pasakyk, kuri iš šitų dviejų mielesnė? Oi, atsiprašau, būtų mielesnė, jei būtų jaunesnė:DDD O bože, greitai gimtadienis. O jam štai artėjant noriu pasidalinti šiandien užmatytu mano universiteto dėstytojo Liutauro Degėsio klausimu: "Ar gyvenimas yra tikras gyvenimas, jei iš tiesų jis yra tiktai tikro gyvenimo laukimas?" Tai čia net labiau toks kaip ir palinkėjimas mano būtų. Jamkit tą tikrą gyvenimą tuoj pat, bo nėra laiko čia kažko laukti.
O aš einu jau po truputį krautis daiktus į lagaminą, nes Sicilija jau ne už kalnų.
Stiliukas - Liutauro Salasevičiaus
Lapė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą