Kuo toliau, tuo labiau nekenčiu Helloweeno šventės. Net mano organizmas priešinasi šitoms linksmybėms, kurios turėtų būti smagiai makabriškos, bet dažniausiai skęsta neskoningam, pigiam kiče ir atvirose vulgarybėse. Mieliau lieku ant sofos su knygų puslapiais. Senatvė, ne kitaip:) Ai ne, man mieli yra moliūgėliai. Ypač, jei jie skatina realizuoti savo menišką prigimtį.
Moliūgėlius pasiskolinau iš savo mėgstamo tinklaraščio Because I'm addicted
Bet ne todėl rašau šįvakar. Rašau, nes mums nereikia Helloweeno, mes ir taip, kaip sako mano, atrodo, vienas gana neblogas draugas, nuolatos gyvenam prieblandos zonoje, kurioje gyventi gali tik vampyrai. Taigi tamsa ir šaltis yra mūsų kraujyje, o liūdesys ir melancholija - neatsiejama mūsų identiteto dalis, kurią reikia mylėti ir išnaudoti geriems tikslams. Ir iš neišsakyto sielvarto gimsta štai toks grožis.
Pamečiau fotografės vardą. Surasiu ir įrašysiu.
Sielvarto suvaidinti negalima. Jis tik tikras.
Foto: www.saules-pieva.lt
Baisiai baisi Lapė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą