Sekmadienio skaitinukai. Savaitės paraštės.

Jaučiu, mažumėlę persimiegojau, nes galvoja tuščia. Ir kuo ilgiau žiūriu į šitą baltą lapą kompiuterio ekrane, tuo darosi tuščiau. Visai, žiūrėkit, simboliška: baltu lapu savaitę pradėjau, lygiai tokiu ir kėsinuosi pabaigti. Ale taip nėra iš tiesų. Patrintas tas lapas kaip riekiant, pritaškuotas, vietomis dėmėtas, paraštėse kažko vis prirašyta, pribraukyta, raudonai prižymėta su daug šauktukų ir daugtaškių, aiškios struktūros nerasta.

Foto: Jon Jacobsen

Štai kokia buvo savaitė. Su daug darbelių, darbų, maišeliu ilgesio, atskiesto pykčiu ant savęs ir ant kito, su pažadų pamiršti ant amžių priemaišomis. Ir jei nesiimsiu griežtų priemonių, įtariu, kad tokia bus ir ateinanti. Nu, bet aš imsiuosJ

Savaitės gėrybe skelbiu Gervių apdovanojimus. Dėl lietuviško kino, kurio taip maža, kad kiekvienas pasirodantis filmas - kaip šventė. Dėl tų žmonių, kurie jį kuria. Dėl tikrai gerai surežisuoto renginio, su puikiais vedėjais, kostiumais, apšvietimu, muzika. Na ir dėl galimybės pasipuošti. Neneigsiu, neneigsiu, ką mėgsta Lapė, tą mėgstaJ Aš keliavau su Liutauro Salasevičiaus kurtu kostiumu. Ilgomis ryžomis garbanomis. Kūrėm personažą ir mums, sakyčiau, pavyko puikiai. Smagiausia buvo su šituo šleifu žingsniuoti Vilniaus gatve naktį. O dar smagiau, kad "Žvėrių" žurnale jis įvardintas kaip atlasinis, nors akivaizdu, kad medžiaga šita kitaip vadinasi:)

Foto: Martynas Sirusas. Bus dar tikrai. Martynai, tu pats geriausias ir puikiausias, ir smagiausias.

Keisčiausia, kad kvietimuose, tikrai mačiau, buvo kažkaip panašiai parašyta: „aprangos kodas: puošni, ilga suknelė (prašome paisyti aprangos kodo).“ Spėkit, kiek iš tos masės žmonių atsižvelgė į organizatorių prašymą. Niekaip nesuprantu, jei yra nurodomas aprangos kodas, kodėl nėra jo paisoma? Gal man kas nors galėtų paaiškinti priežastis?

Kartais su poromis aprangos kodus sugalvojam ir ruošdami vestuvių šventę. Ne todėl, kad norėtumėm pasunkinti pasiruošimą svečiams. Tiesiog taip žaismingiau, be to – svečiai iš karto tarsi apjungiami bendram projektui, nuotraukos smagesnės. Tam tikras aprangos detales galit patys padaryti ir padovanoti svečiams kaip dovanėles. Taip padarė praeitų metų mano mylimukai Akvilės ir Andrius. O lengviausia tiesiog informuoti visus svečius apie šventės spalvą, kaip kad pasielgė kiti mylimukai Alma ir Aleksandras.

Nuotraukos: www.saules-pieva.lt

Nuotraukos: Joanos Buividaitės tuokart dar Fotolapės, bet nuo praeitos vasaros jau Fotopastelės.

Aprangos kodą nurodyti reikėtų, jei planuojat apsoliučiai neformalią šventę paplūdymyje ar pievoje tiesiog dėl patogumo. Nemanau, kad patys smagiai jaustumėtės, jei į tokią šventę pradėtų rinktis damos su vakarinėmis suknelėmis ir aukštakulniais. Žodžiu, pamokslas mano būtų toks, jei kvietime yra nurodytas aprangos kodas – jo reikėtų paisyti. Hm, žiūriu, kad čia jau kaip ir blogybė kokia gavosi. Tai lai taip ir būna, bo kažkaip daugiau neturiu ant ko pyktiJ

Dar noriu išsipasakoti, kad kažkurį vakarą bėgdama namo po kroso Mėnulio kalnu buvau apakinta grožio. Nežinau, kaip vadinasi tie medžiai, kurie dabar meta tokius pūkuotus žirginius. Tai tų pūkelių tūkstančiai, gal milijonai ramiai sau suposi saulėtame vakare ir vos pučiant vėjeliui judėjo link Pašilaičių. Tokios įvairaus dydžio aukso dulkės. Iš karto prisiminiau www.saules-pieva.lt merginas. Vaizdas buvo kažkas panašus į šias nuotraukas... 

Foto iš Anželikos ir Vaido vestuvių. 

Myliu Jus, moterytės. Ir jau pasiilgau be galo.

Che, che, atsimenat šitą mūsų pavargimą? Nuotrauka iš mano vargšaičio telefoniuko:)

Jesus, romantiška ta Lapė, kai pagalvoji... Bet, kad nepastebėti tokių dalykų būtų apsileidimasJ Oi, prisiminiau, kad visai neseniai girdėjau vieno vyryčio istoriją apie pumpurėlius, bet pažadėjau jos niekam nepasakoti, tai ir susilaikysiu;) Bet man visada pasidaro linksmiau ją prisiminusJ

Diena šiandien superbiška. Tai namuose nesėdėkit, o maukit laukan. Šiandien išbandžiau Coco kiemelį. Užskaitau. Dešimt su pliusu. Makaroniukai su jautiena – gardumas, gardumėlis.

Lapė Lapūzė