Sekmadienio skaitiniai. Apie viską ir apie nieką.

Turiu tarpelį tarp vestuvinių savaitgalių tai vėl atsirado noras ką nors parašyti apie šventes. Nebūtinai vestuves. Vis dažniau save pagaunu besidžiaugiant absoliučiai, atrodo, banaliomis smulkmenomis. Tiesą pasakius, iš jų ir susideda gražus gyvenimas. Ar ne? Šiandien bėgiodama rytinį krosiuką (10 km) Žvėryne pastebėjau nuostabiai žydintį didžiulį alyvų krūmą. Kaip debesį. Penktadienio vakarą su drauge pradėjau „Forum Palace“ terasoje, kur keldamos taurę gardaus vyno stebėjom Vilnių visai prieš liūtį. Praeitą savaitgalį, jau gerokai po vidurnakčio, po Birutės ir Vaidoto vestuvių (tikiuosi, jiems medus saldus Dominikoje) buvau vežama į Druskininkus. Mėnulis buvo toks didelis ir taip arti tų pakelės vienkiemių žydinčių sodų, kad viskas atrodė kaip stebuklinėje pasakoje ir šiek tiek kaip siaubo filme (šiaip tai pasakos nuo tų filmų nedaug ir skiriasi, kai pamąstai). 

Ypač, kai nuo Kauno nematėm nuorodų, kaip važiuoti į Druskininkus ir jau pradėjom galvoti, kad tas miestuks tiesiog dingo. O dar Kaune vienas marginalas nei iš šio nei iš to man padovanojo lauko gėlyčių 

ir jos šildė gal net labiau nei tos, kurių iš ko nors tikiesi ir niekada negauni, nors apie jas nepamirštama vis užsiminti. Svarbiausia ne žodžiai, o darbai. „Geriau gerai padaryti nei gražiai pasakyti“ – kažkada sakė Bejamin‘as Frnaklin‘as. Ir, po velnių, jis buvo žiauriai teisus.

Gerai, grįžtam prie tradicinių dalykų. Per tas kelias savaites gėrybių susikaupė bilekiek daug. Visų jau ir nebeatsiminsiu. Negaliu apsakyti džiaugsmo atsidarius „Rib room“ (http://www.ribroom.lt). Nors ir norėtųsi šiek tiek daugiau patiekalų su tais šonkauliais, jei jau restoranas taip pavadintas, bet ką dabar. Glazūruotieji tokie skanūs, kad galima pirštus nuvalgyti. 

Va tie mažučiai. Kolboje padažiukas. Tas violetinis daiktas svogūnai. Eina sau, norėčiau dabar bent poriukės.

O neįkyrus dėmesys klientui mane irgi visada pavergia. Rekomenduoju užsukti. Nebus pigu, bet ir ne taip jau skausminga kišenei. Interjeras gana toks skandinaviškai šaltas, tai tradicinis lietuvis nesijaus itin jaukiai, bet man, Skandinavijoje šiek tiek laiko praleidusiai, viskas ten super. 

Deja, vestuvėms restorano neuždarinėja, o gaila tikrai. Šiaip patarčiau gal rezervuotis staliuką iš anksto, nes turistų sezonas, tai gali grupės užslinkti visą viešbučio restoraną.

Didi gėrybė buvo Birutės ir Vaidoto vestuvės. Baisiai mieli ir smagūs žmogeliai. 

Foto: www.fotoplunksna.lt

Dirbo tobula komanda: nuo asistento, vedėjo, fotografų iki Old city band vyryčių. Nesveikai maloniai nustebino „Gralio“ restorano darbuotojai. Reto šioje sferoje paslaugumo ir geranoriškumo. Maloniai nustebino ir Liutauras Salasevičius „Madam pareis vėliau“, nes gal pirmą kartą nežinojau, koks bus galutinis rezultatas, o jis buvo ir vėl nuostabus ir kiek netikėtas net Vytauto bažnyčios kunigui. Nu kur visą dieną matant tradicines baltas sukneles nenustebsi pamatęs Birutę! O vakarinei daliai ir mane “patiuningavo” stilistas, tai jaučiausi pirmą kartą dirbdama pasipuošusiJ Take a look.

Foto: www.fotoplunksna.lt Čia garbanos susuktos Jolantos Mačiulienės, Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentės, katra priėmė iš vakaro mus į savo šeimą, kurioje netikėtai ir likom iki ryto:)

Foto: www.saules-pieva.lt O čia stiliukas jau Liutauro.

Foto: www.saules-pieva.lt Aš ir mano berniukai. Superbiškas renginių vedėjas Robertas Petrauskas kairėje. Recomended by Lapė. Dešinioji Lapės ranka  - Laimis, kaip ir priklauso - dešinėje.

Foto: www.saules-pieva.lt Dangi Cholinai, nepyk, bet šį kartą su Robertu traukėm „Aukso žiedus“J Ir stipriai. Net ir ne savo poraiJ

Foto: www.fotoplunksna.lt

Foto: www.fotoplunksna.lt Macaron'sai "Taurakalnio", bet ir "Gralis" sako, juos daro.

Prie gėrybių priskiriu ir savo įveiktą pusę maratono Druskininkuose. 

Ten kampukyje dar sms rašo Lapės vestuvių gerbėja Andželika, kuriai vieną kitą patarimuką atseikėjau jos šventei artėjant:) Smagu va tokiuose renginiuose susitikti. Pati šiais metais nebėgo, bet gal kitais jau galėsim kartu startuoti? Tarp kitko, po Andželikos vestuvių liko jos vieną kartą naudotas baltas kilimas. Jei kam norėtųsi - rašykit, perleis už sutartinę kainą.

Pasidarbavau kaip reikiant tą savaitgalį. Ir likau gyva, sveika, su daug gerų emocijų. Jau užsiregistravau dar kartą pabandyti įveikti tą 21 km. Ir bėgiojančių draugų ratas po truputį vis plečiasi, plečiasi. Geras pavyzdys užkrečia:D Tarkim...

Didžiausia savaitės blogybė – nežmoniškas laiko trūkumas. Vos bespėju, sukuosi kaip žiurkėnas tame ratukyje. Savaitgaliui atėjus jau važiuoja stogas, vakarais nebeatsakau taip stipriai už savo žodžius, bet kaip nors, ane?

O šiandien keliaujam į Sidabrinių gervių įteikimo ceremoniją. Pažiūrėkim, kas šiandien bus geriausi.    http://www.youtube.com/watch?v=cD9fbO3hUd8 Einu puoštis, dabintis, ryžą kailį kedentiJ

Superbiškas Jose Romussi projektukas, ne?

Jose Romussi

Iki greito pasimatymo. Gi ryt vyrukų pirmadienis;)

Lapė