Savaitgalis buvo žiauriai geras. Žiauriai. Atsipūtimas absoliutus. Oras nerealus. Sugebėjau dar ir vieną kitą darbelį nudirbti, kai buvo ūpo... Betgi šiandien turiu rašyti apie vyryčius:) Nes jų gi pirmadienis.
Tuo metu, kai mano naujos pažįstamos būsimas vyras pirmą kartą mane pamatęs pakelia man savaitgalinį ūpą sakydamas (tarp kitko, negirtas ir šiaip sveiko proto): you look so elegant and that your self confidence... - geros draugės bando gelbėti mano savigarbą visais įmanomais būdais. Ponia redaktorė liepė man skaityti Sherry Argov knygą "Kodėl vyrai myli kales". Skaitau, stengiuosi ir suprantu, kad, bože, bože, viską darau blogai:D Nemoku žaisti, tempti gumos, vaidinti nepasiekiamos, slapta manipuliuoti ir t.t. Ir turiu pasakyti, nekenčiu, kai taip daro vyrai. Juodai nekenčiu. Daug geriau, kai jie žaidžia ne jausmais, o, pavyzdžiui, kad ir šachmatais... Ar aš neteisi? Pasakykit?!
Pardon, nesusilaikiau:)
Žiūriu, pirmadienį atsikėliau geros nuotaikėlės:) Žodžiu, aš nemoku žaisti šachmatais, bet mielai su kai kuo sužaisčiau vieną kitą partiją iš nusirenginėjimo:) Dažnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą