Vyrukų pirmadienis: sexy bastard

Nu, nesusilaikau. Tatuiruotės man labai:)

Skaitytojų pageidavimu pildau šios dienos pirmadienio vyrukų sąrašėlį:)

Šitas skiriamas Laimantui Algirdui:)

O šitas Kirlio vaikui

Lapė

Vieno kilometro ilgio sekmadienio skaitiniai

Pasidarykit arbatos ar bent jau vyno taurę įsipilkit, nes šiandien noriu daug papasakoti.

Dramos nesibaigė ir neaišku, kada baigsis, bet, kaip šiandien mano facebook sienoje parašė viena puiki draugė: Drama is very important in life: You have to come on with a bang. You never want to go out with a whimper. Everything can have drama if it’s done right. Even a pancake. Ką ir bepridursi, kaip Lapė be veiksmo, svaigulio, pipirų ir miglos, per kurią visi daiktai ir veikėjai atrodo geresni ir gražesni nei yra iš tiesų.

Foto: www.saules-pieva.lt

O dabar prie tradicinių dalykėlių... Savaitės įvykis ir gėrybė – Liutauro Salasevičiaus vestuvinių  

suknelių kolekcijos pristatymas. 

Foto: Fotodart fotografai

Ir kalbėti apie jį noriu ne tik todėl, kad Liūtas yra mano geras draugas ar kad pati pridėjau prie to renginio net ne vieną letenėlę, o visas ir dar uodegą, bet, kad mados renginių Lietuvoje ne pyragėliai, o tų retų reiškinių vertintojų dar mažiau. Nekalbu apie interneto komentatorius, kurie patys neturėdami bent ribotos kompetencijos sugeba išsidergti, kad paskaičius norisi net man eiti išsiplauti burnytę. 

Labiausiai norėčiau pakalbėti, kaip viskas buvo padaryta ir padėkoti ne tik savo, bet ir Liutauro vardu merginoms, kurios sutiko būti modeliais ir paaukojo beveik visą savo dieną, jau nekalbu apie laiką sugaištą primatavimams; 

Foto: Victor Morozov

dideeelis ačiū siuvėjėlėms, kantrybė jų neišmatuojama; www.saules-pieva.lt merginoms Astai ir Dainai, kad viską įamžino prieš ir po:), visiems kitiems fotografams, kurie draugavo su mumis tą dieną ir padarė daugybę neišpasakyto grožio nuotraukų, kurios okupavo ne tik visas viešas erdves, bet ir asmeninius profilius; New York Club už leidimą daryti ką norim, apšvietėjas to klubo nerealus dėdulėJ; savo draugei Mildai, kuri atbėgo man pagelbėti sutikinėti svetelius, naujai draugei Aistei iš Užupio gėlių krautuvėlės už ekstra pagalabėles ir, aišku, AdVerum merginoms, kurios atliko tikrai sunkų, juodą darbelį; 

Foto: Vincas Alesius

brangiam Dangiui, už asistavimą visoms nuotakoms ir to darymą puikiai; Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijai ir mergaitėms – visažistėms – ko tik jos neprisiklausė, nepamatė per visą dieną, o už mano sutvarkytas garbanas dar didesnė padėkaJ. O tau, Liutaurai, žinau, kad skaitai mano sekmadienio skaitinius, ačiū, kad pasitikėjai. Bučkis.

Foto: Victor Morozov

O dabar apie kolekciją. Suknelės, tarsi perkeltos iš senų nespalvotų nuotraukų. 

Foto: Fotodart fotografai

Foto: www.saules-pieva.lt

Foto: www.saules-pieva.lt

Trapus nėrinys, karoliukai ir išryškintos nugaros bei klubai. Persikas, auksas, blyški alyva, dūminė balta, kreminė – kolekcijos spalvos. Visos suknelės bematant gali virsti trumpomis, jei tik nuotaka to pageidautų. Aš alpstu dėl tų stručio plunksnų modelių plaukuose, nežinau ką atiduočiau, jei bent viena nuotaka prigriebtų tokią vestuvėms, nors fotosesijai. Bet ką aš čia kalbu, pasižiūrėkit filmuką, kuriame viską ir pamatysit.

http://www.youtube.com/watch?feature=player_embedded&v=48D-cWdIXl4

Dar vienas šios savaitė gėriukas – KITCHEN. Atsidūriau ten per vienos puikios damutės gimtadienio pusryčius. Ir buvo šaunu. Interjeras toks skandinaviškai demokratiškas. Stalą išsirinkti galima pagal norus ir nuotaikas nuo apvalaus iki aukšto su baro kėdėmis. Sumuštinukai su karamelizuotais svogūnais – super duper. Kaip ir visi kitiJ Kava skani skani. Šampanas šaltasJ

Ai, merginos, šiandien MANGO pričiupau net porą poriukių lakuotų aukštakulnių. IšpardavimasJ Tie kūno spalvos vestuvėms – tobuli. Dar auksiniai vieni neblogi yra. Nepraleiskit progos. Aš Jums sakau. Įkelsiu ryt foto, šiandien, pasirodo, fotoaparato namuose neturiu:)

Savaitės blogybė... nu tokios žlugdančios gal ir vėl nebuvo. Blogai, kad tas oras vis dar ledinis, kinkas gali nušalti, jei bent 100 m bandai kur nueiti su trumpu sijoniuku. Bet buvo laikai, kai štai paryčiais senius besmegenius su Algirdu Baku lipdėm.

Foto: Algirdas Bakas www.bakapictures.com

Bakuganai, miss you much. Tikiuosi, kad tau Kinijoje daug šilčiau. Ir dar, čia jau visiems, linkiu, kad kiek įmanoma mažiau besmegenių pasitaikytų gyvenime. Kad ir labai gražūs, bet besmegeniai ir tėra besmegeniai.

Tai tiek šiandienai. Ne per daug?

Vis dar susvaigusi Lapė


P.S. Savaitgalis nusimato intensyvus: Vestuvių paroda "Lietuvos" viešbutyje, Jazzu ir Leon Somov koncertas "Tamstoje", Vienos pobūvis. Gal kur susitiksim?

Dramatiški sekmadienio skaitiniai

Vienareikšmiškai – Lapė praėjusią savaitę buvo dramos karalienė.

Foto radau Offbeat Bride puslapiukyje

Kai padorioji visuomenės dalis blaiviai apsvarsto savo veiksmus ir sprendimus, Lapūzė gi daro, kas jai šauna galvon, emocijų laipsnis pats aukščiausias, o protelis tuo metu, matyt, ilsisi. Ačiū dievui, kad taip tik fazėmis, nes pasaulis tikrai sugriūtų kitu atveju. Bet geriau jausti per stipriai, nei visai nieko nejausti, ane? Jau kartojuosi:)

Savaitės gėrybėlė - http://us.christianlouboutin.com/shoes-1/pigalle-120mm-25269.html. Žinau, kad ir šiaip į visus žiūriu gana iš aukšto nuo savo 1,80 m, bet negaliu atsispirti šitiems gražuoliams, kad ir bais brangu... Kojų ilgis bus kilometras:D

Visa mėnesio blogybė – nenormaliai atšalęs oras. 

Kaip Lapei bėgioti, pavyzdžiui? Kurią tais dieną, po įveiktų 2 km apšerkšnijo blakstienos.

Tragedija, ne kitaip. Gerai, kad dar turiu spintoje dirbtinio kailio daiktą, tai įlindus į aną galima gyventi. Ačiū anytėlei, aišku. Jei ne jos rūpestis, kad nevaikščiočiau pusnuogė, matyt, dabar vaduočiausi nuo bronchito, jei ne baisiau.

Trečiadienį didi diena man, bet labiau Liutaurui Salasevičiui. Ruošiamės pristatymui ir dienomis, ir naktimis. Tikimės, kad viskas pavyks kaip reikiant.

Foto: www.saules-pieva.lt

O dar šiandien paturėjau džiaugsmo sudalyvauti smagioje fotosesijoje. „Ramada“ viešbučio kambarėlis – bože, bože – prabanga. „Saulės-pieva“ merginos – jaukios kaip namai, o Liutauro rūbeliai ir stiliukas – super kaip visada. Negėda ir pasirodyti. Spėkit, kokioj kambario vietoje čia fotografuota:)

Pamišusi Lapė

Pajūriški sekmadienio skaitiniai

Nu, ką, žmonės, dar viena metų savaitė dingo kaip niekur.

Praėjusios gėrybe skelbiu visą savo išvyką į Klaipėdą. Puiki kompanija. Mezon veikia beveik visoje autostradoje. Nulis sniego. Vandenį mačiau tik per viešbučio langą, kas iš karto nuteikė nostalgiškai ir priminė man tuos laikus, kai dirbau DFDS TOR LINE ir keltu persikelti per Baltiją tekdavo dažniau, nei dabar iki pajūrio atvažiuoju. Apsiverkdavau kiekvieną kartą įsikūrusi kajutėje. Kažkaip sunku išvykti. Net, jei ir visiškai nieko nepalieki. 

Foto: Jonas Peterson

Jūros ošimą girdėjau visai šalia, kai lankiausi „Medūzoje“. Super puiki nakvynė „Klaipėdos“ viešbutyje, kur, turiu pasakyti, buvau maloniai nustebinta aptarnavimu ir kaina. Aišku, dvigulė lova ir viena antklodė mus su drauge nuteikė linksmai, bet, kita vertus į kambarį buvom įleistos anksčiau laiko, tai burbėti tikrai nekilo noras. Visa kita - puikuma. 

Susitikimas su Jaunaisiais buvo produktyvus ir šiaip naudingas. Negalėjau atsigrožėti Jurgitos rankų darbo kaklo papuošalu ir dabar laukiu savo lapės. Oi puošiuosiJ, patikėkit.

Savaitės blogybė – sloga, katra gadina man gyvenimą, bet suvokiu, kad tai laikina ir labai neišgyvenu. Dar labai blogai pyktis su gerais draugais. Bet gerai - imti ir susitaikyti. Bučkis, Liutaurai.

Ta proga rytoj pralošinėsim vieną kvietimą dviems į Liutauro Salasevičiaus "Madam pareis vėliau" vasara 2012 kolekcijos pristatymą, kuris vyks vasario 1d. Dar nesugalvojau, kaip pralošim, bet čia man mažiausiai užtrunka:)

Turiu dar vieną slaptą gėrybėlę, bet ją kol kas pasilaikysiu sau.

Foto: Mert Alas & Marcus Piggott. Versace 2012

Lengvai pasvaigusi Lapė

Vyrukų pirmadienis: pikts

Šiandienai radau gana piktą. Nu, bet tarkim, kad jis tiesiog labai rimtas vyrytis ir tiek:) Kai kuriuos juos randai tiksliai, pasirodo, puošia.
Imkit.

Kažkaip atsirado noras apsikabinti:)

Čia po tokio paties kaip mano savaitgalio vaizdelis

Nuotraukos: Joseph Cardo; Modelis: Tobias Sorensen; Projektas: Antony Morato Spring/Summer 2012

Lapė

Sekmadienio skaitiniai: pirmosios šių metų vestuvės

Drn, drn – sekmadienis į pabaigą. Kas gero, kas blogo, kas įdomaus įvyko?

Svarbiausias įvykis – pirmosios šių metų vestuvės – praėjo smagiai ir sklandžiai. Jauki ceremonija Dievo gailestingumo šventovėje, taurė Prosecco Nino rūsyje, pašėlęs vakarėlis Terrazza restorane. Jaunieji atrodė nuostabiai!!!

Nuotraukų gausiu ryt, tad šiandien dar negaliu pasidalinti, bet... turiu mažutį lapišką DIY projektuką. Gal kam patiks, nes keksiukai atrodė tikrai dailiaiJ Už nuotraukas dėkinga savaitės atradimui – Aistei (sutapo laukaiJ) iš Užupio ir jos iPhone.

Taigi turim keksiukus, kurie jau savaime dailūs, bet norisi pridėti lapei letenėlę nors tu ką. Nes jei žieminės vestuvės, tai norisi to šerkšno, apledijusių langų mezginių ir panašiai.

Reikės popierinių servetėlių. Šitas pirkau "Sangaidos" parduotuvėje, nes ten ir dydžių ir raštų bilekiek. Klijų ir žirklių. Paprasčiau nebūna. Gražiai nukerpam mezginiukus.

Tada lengvu rankos judesiu apjuosiam keksiuką.

Krašteliai būtinai turi užsikeisti, vieną iš jų reikia patepti klijais.

Ir lengvai užspaudžiam.

Štai ir prašau:) Nuotrauka su visais išpuoštais keksiukais vėliau.

Keksiukai kepti "Mažosios ragainės"

Tai, kai paskambina merginos, kurios lyg ir ieško planuotojos, klausdamos, kaip vyksta darbas, tai noriu atsakyti, kad kartais užsiimu ir darbčiųjų rankų būrelio darbeliais:) Kai apima įkvėpimas:)

O apie blogybes nekalbėsiu šį kartą. Nėra nei laiko, nei noro. Kitą kartą. Bučkis Jums visiems.

Foto: Stasys Tatoris

Laputauskienė

Krikštynos: Jurgis - The Little Prince:)

Rašydama metinį savo pranešimą supratau, kad dar daug kuo su Jumis nepasidalinau. Klaidą taisau. Po truputį...

Atsimenu kaip šiandien, su mama Rita pirmam pasimatymui dėl krikštynų susitikom Lukiškių aikštėje jau visai gerai spirginant saulutei. Mama tuo metu buvo nupirkusi gražią krikštynų linkėjimų knygą (o gal nuotraukų albumą?) su mažuoju princu ant viršelio. O šviesiaplaukis berniukas, nardantis po Lukiškių aikštę buvo vardu Jurgis. Lapė pakraipė galvą ir nusprendė: mažojo princo tema šiai šventei tiks idealiai. Taigi turėjom Mažąjį princą ir Lapę. Visa kita reikėjo sukurti.

Diena prasidėjo nuo svarbiausio dalyko - krikšto dalyvaujant artimiausiems šeimos nariams ir kunigui Ričardui Doveikai. Po ceremonijos visi patraukė į "Mabre" viešbučio kiemelį, kur praleido lengvą ir smagią krikštynų popietę.

Visi susirinkę svečiai dovanų nuo Jurgio ir jo tėvelių gavo po gražiai išleistą "Mažąjį princą".

Leido į dangų balionus, su ant jų pririštais pasižadėjimų angelėliais.

Vaišinosi gardžiais užkandžiais

Kiekvienas turėjo savo vardinę princo karūnėlę

Fotografavosi

Ir rašė laiškus Jurgučiui

Ko daugiau bereikia gražiai vaiko šventei?

Nuotraukos: Laimos Druknerytės www.laimafoto.lt

Lapė

P.S.

Tada pasirodė lapė.

- Laba diena,- tarė lapė.

- Laba diena,- mandagiai atsiliepė mažasis princas, bet atsisukęs nieko nepastebėjo.

- Aš čia,- pasigirdo balsas,- po obelimi...

- Kas tu tokia?- paklausė mažasis princas.- Tu labai daili...

- Aš esu lapė,- tarė lapė.

- Eik šen, pažaisime,- pasiūlė mažasis princas.- Man labai liūdna...

- Aš negaliu su tavim žaisti,- tarė lapė.- Aš neprijaukinta.

- A, atsiprašau,- tarė mažasis princas.

Bet pagalvojęs pridūrė:

- O kas yra "prijaukinti"?

- Tu ne iš čia,- tarė lapė.- Ko tu ieškai?

- Aš ieškau žmonių,- tarė mažasis princas.- Kas yra "prijaukinti"?

- Žmonės,- tarė lapė,- turi šautuvus ir medžioja. Tai gerokai varžo! Be to, jie laiko vištas. Jomis jie ir tesirūpina. Tu ieškai vištų?

- Ne, tarė mažasis princas.- Aš ieškau draugų. Kas yra "prijaukinti"?

- Tai jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tai reiškia "užmegzti ryšius..."

- Užmegzti ryšius?

- Žinoma,- tarė lapė.- Tu man dar esi berniukas, panašus į šimtą tūkstančių kitų berniukų. Ir tu man nereikalingas. Ir aš tau nereikalinga. Aš tau esu lapė, panaši į šimtą tūkstančių lapių. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mudu būsime vienas kitam reikalingi. Tu man tada būsi vienintelis pasaulyje. Aš tau būsiu vienintelė pasaulyje.

- Pradedu suprasti,- tarė mažasis princas.- Yra viena tokia gėlė... Man rodos, kad ji mane prisijaukino...

- Galbūt,- tarė lapė.- Žemėje būna visokiausių dalykų...

- O, tai visai ne Žemėje,- tarė mažasis princas.

Lapė atrodė labai susidomėjusi.

- Kitoje planetoje?

- Taip.

- Ar toje planetoje yra medžiotojų?

- Ne.

- Tai įdomu! O vištų?

- Ne.

- Niekad nebūna viskas kaip reikia,- atsiduso lapė.

Tačiau ji grįžo prie savo minties.

- Mano gyvenimas labai neįvairus. Aš medžioju vištas, o žmonės medžioja mane. Visos vištos tarp savęs panašios, ir visi žmonės tarp savęs panašūs. Taigi man truputi nuobodu. Bet jei tu mane prisijaukinsi, mano gyvenimas nušvis lyg saulė. Aš pažinsiu tokį žingsnių garsą, kuris skirsis nuo visų kitų. Kiti žingsniai mane verčia lįsti į žemę. Tavo žingsniai mane išvadins lauk iš urvo kaip muzika. O be to, žiūrėk! Matai, ten - javų laukas? Duonos aš nevalgau. Iš javų man jokios naudos. Javų laukai man nieko neprimena. Ir tai liūdna! Bet tavo plaukai yra aukso spalvos. Taigi kaip bus puiku, kai tu mane prijaukinsi! Aukso spalvos javai man primins tave. Ir man bus malonu klausytis vėjo šiurenimo javuose...

Lapė nutilo ir, ilgai žiūrėjusi į mažajį princą, tarė:

- Prašau... prisijaukink mane!

- Labai norėčiau,- atsakė mažasis princas,- bet kad neturiu daug laiko. Reikia susirasti draugų ir susipažinti su daug visokių dalykų.

- Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tarė lapė.- Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Jei nori turėti draugą, prisijaukink mane!

- O kaip tai padaryti?- paklausė mažasis princas.

- Reikia būti kantriam,- tarė lapė.- Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputį toliau nuo manęs. Aš į tave žiūrėsiu akies krašteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba - nesusipratimų šaltinis. Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau...

Mažasis princas rytojaus dieną atėjo vėl.

- Geriau būtų buvę ateiti tą pat valandą,- tarė lapė.- Jei tu ateidinėsi, pavyzdžiui, ketvirtą valandą popiet, tai jau nuo trečios valandos aš imsiu jaustis laiminga. Kuo toliau, tuo laimingesnė aš jausiuos. Ketvirtą valandą jau pradėsiu jaudintis ir nerimauti: sužinosiu, kiek atsieina laimė! Jei tu ateidinėsi bet kada, tai niekad nežinosiu, kada man pasipuošti širdį. Reikia laikytis apeigų...

- Kas yra apeigos?

- Tai taip pat jau seniai užmiršta sąvoka,- tarė lapė.- Tokia, kurios dėka viena diena skiriasi nuo kitų dienų, viena valanda - nuo kitų valandų. Štai, pavyzdžiui, mano medžiotojai laikosi apeigų. Ketvirtadieniais jie šoka su kaimo merginomis. Todėl ketvirtadienis man - puiki diena. Nueinu iki pat vynuogyno. Jei medžiotojai šoktų bet kada, dienos būtų panašios viena į kitą, ir aš neturėčiau atostogų.

Taigi mažasis princas prisijaukino lapę. Ir kada atėjo išsiskyrimo valanda, lapė tarė:

- Ak, aš verksiu!..

- Tu pati kalta,- tarė mažasis princas,- aš tau nelinkėjau nieko blogo, bet juk norėjai, kad tave prisijaukinčiau...

- Žinoma, norėjau,- tarė lapė.

- O sakai, verksi!- tarė mažasis princas.

- Žinoma, verksiu,- tarė lapė.

- Tai nieko nelaimėjai!

- Vis tiek laimėjau,- tarė lapė.- Sakiau, dėl javų spalvos...

Ir ji pridūrė:

- Nueik vėl pažiūrėti rožių. Suprasi, kad tavoji yra vienintelė pasaulyje. Paskui grįši su manim atsisveikinti, ir aš tau pasakysiu vieną paslaptį.

Mažasis princas nuėjo vėl pasižiūrėti rožių.

- Jūs visai nepanašios į mano rožę, jūs dar niekas,- tarė jis joms.- Nė vienas jūsų neprisijaukino, ir jūs nė vieno neprisijaukinote. Jūs tokios, kokia buvo mano lapė. Ji buvo lapė kaip ir šimtas tūkstančių kitų. Bet aš su ja susibičiuliavau, ir ji dabar yra vienintelė pasaulyje.

Ir rožės labai susidrovėjo.

- Jūs gražios, bet jūs tuščios,- kalbėjo jis toliau.- Dėl jūsų neverta mirti. Žinoma, apie mano rožę koks praeivis manytų, kad panaši į jus. Bet ji viena brangesnė už jus visas todėl, kad aš ją laisčiau. Todėl, kad ją apvožiau gaubtu. Todėl, kad ją atitvėriau širma. Todėl, kad nurankiojau nuo jos vikšrus, palikęs du ar tris, kad būtų peteliškių. Be to, klausydavausi, kaip ji skundžiasi, giriasi, o kartais net ir tyli. Todėl, kad tai mano rožė.

Ir, sugrįžęs prie lapės, jis tarė:

- Lik sveika...

- Lik sveikas,- tarė lapė.- Štai kokia mano paslaptis. Ji labai paprasta: matyti galima tik širdimi. Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis.

- Tai, kas svarbiausia, nematoma akimis,- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.

- Tavo rožė tau tokia brangi todėl, kad tu jai paskyrei tiek laiko.

- Mano rožė man tokia brangi todėl...- pakartojo mažasis princas, norėdamas geriau įsiminti.

- Žmonės pamiršo šią tiesą,- tarė lapė.- Bet tu neturi jos pamiršti. Pasidarai amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji. Tu atsakingas už savo rožę...

- Aš atsakingas už savo rožę...- pakartojo mažasis princas, stengdamasis geriau įsiminti.