2012 m. vasario 12 d., sekmadienis

Įvairuoliški Sekmadienio skaitiniai. Tikiuosi paturėsit malonumo:)

Įvairus, įvairus sekmadienis. Visko būta. Ir saulėto, balto, medvilninio ryto, šiltų (kažkieno) kojų, kavos su pienu lovoje skaitant Platono „Faidrą“ apie mylinčius ir nemylinčius, pokalbiukų. 


Ir audrų būtaJ Bet gerai viskas, kas gerai baigiasi. Ar ne?

Įvairi ir intensyvi savaitėlė prabėgo nemačiom. Kaip ir visos prieš tai buvusios ir tos, kurios dar tik ateina.

Šį kartą pradėsiu nuo blogybių. Kai ateini į dažnai lankomą įstaigą, kurioje visada valgai tą patį patiekalą ir netikėtai vieną kartą jautiena lėkštėje ne tik, kad su keistu kvapeliu, bet dalis gabalėlių praktiškai neįkandami, ar čia normalu? „Vinchenso Mimoza“, bauda Jums didelė už mano ryžius su jautiena, apie kuriuos taip visiems suokiau, kad yra žmonių, kurie net iš Kauno atvažiuoja jų paragauti (ar ne, Asta ir Daina?). 

Va toks mano pyktis

Bauda, bauda didelė, tokio dydžio, kad net, manau, rečiau pas Jus beužeiti. Gal nebent tik dėl aptarnaujančio personalo užsuksiu, nes vaikiukai dirba tikrai šaunūs, geba ne tik taures atnešti, bet ir šiaip draugiškai papliurpti, apie gyvenimą ir meilę papostringauti. Faktas – nereikėjo bent jau litų iš manęs už tą blogį imti, bent kiek būtų situacija pataisyta. Pati niekada to iš restoranų nereikalauju, bet iš problemų sprendimo būdo gi irgi galima apie įstaigą spręsti, taip? TAIP.

O dabar gėrybėlė:
Jazzu ir Leon Somov koncertas „Tamstoje“. 


Seniai buvau juos begirdėjusi. Justė ant scenos atrodė nuostabiai. Dirba ji, mergaitė taip natūraliai prie mikrofono, kad negali ja nesižavėti. Lūputės papūstos, mažutis toks dainuojantis padarėlis. Leonas irgi mielas, kaip ir  Domas Aleksa. Man gražūs visi vyrai su bosinėmis gitaromis... ir kontrabosais. Aišku, čia absoliučiai subjektyvi Lapės nuomonėJ Su kuria galima ir nesutikti. Koncertą pradėjo kolektyvas šita dainele: http://www.youtube.com/watch?v=AP12k50pFs0, kuri, tiesą pasakius yra man atradimas. Suskambėjo itin seksualiai. Labai norėjau išgirsti Revolution: http://www.youtube.com/watch?v=HPG9qqQhW4k&feature=related, bet kažkaip pagailėjo šitos mums. O ji man net geresnė nei visų jau nulaižyta „Tik pasilik“: http://www.youtube.com/watch?v=NdJtJSx5QTA . Bet šiaip tai užskaitau koncertą vienareikšmiškai ir noriu dar.

Buvo ir daugiau įvykių. Su draugais keliavom į Vienos pokylį. 


Sakom: ne tik paremsim gerus darbus, bet ir pasižmonėsim. Nes jei gali, tai dalintis reikia. O ir duoti gali gi bet kas, ne tik politikai ir įvairaus plauko žinomi veikėjai, duoti gali absoliučiai visi, kas turi vidinės galios duoti. Pasipuošti visada smagu. Ar ne? Kiek čia tų progų su ilga suknia valso ritmu pasisukiotiJ

Kontraversiškai aš vertinu vestuvių parodą, kuri vyko šį savaitgalį. Gaila, kad ilgiau negalėjau ten pasisukioti: reikalai, mokslai ir t.t. Nu, bet perbėgau, perbėgau per stendus. Man kažkaip nykuma. Trūksta orginalumo, ryškumo kažkokio. Popsas, kičas ir dar nežinau kas. Smagiausia dalis yra sutikti daug su vestuvėmis dirbančių žmonių ir persimesti su jais vienu kitu žodeliu. Su kai kuo susipažinti, paspausti ranką, pasiimti vieną kitą vizitinę kortelę. Šiais metais buvo daug suknelių, kažkaip tai krito į akis. Ir daugiau autorinių darbų, o ne nuomos salonų. Man atrodo, nuoma eina iš madosJ Ir ačiū dievui. Aišku, besiruošiantys tuoktis gali netikėtai atrasti fotografą, jei fotografas gerą stendą turėjo. Ar žiedus nusipirkti su nuolaidėle. Bet ką aš čia malu. Gal kas buvot ir turit atsiliepimų, pasidalinkit, padiskutuokim. Gal kas nuotraukų turit - atsiųskit.

Kitą savaitę vėl bus ką veikti vėl. Gi Valentinas paršuoliuoja. Bet linkiu Jums meilės bet kokia proga, ne tik valentadienio. Paskęskit joje, grimskit ilgai, lėtai ir mėgaukitės. Vieną kartą gyvenam. Aš antradienį skaitysiu Justino Marcinkevičiaus poeziją universitete kartu su kitais kolegomis, o trečiadienį ta proga bėgsiu iki „Soul Box‘o“ paklausyti Proper Heat, nes šitie irgi gana retai koncertuoja, tai jau vien tai šventė.


Bet ir šiaip, panašu, kad turėtų būti neblogai. Check it out: 

Lapė snapė

2012 m. vasario 8 d., trečiadienis

Pašėlusios ir draugiškos kišenėlei, o bet to dar ir žieminės Aistės ir Ričardo vestuvės. Check it out:)

Aleliuja! Minusiukas lauke pasislinko link nuliuko, galima jau ir kvėpuoti, ale bėgiojant ryžos mano kasos vis dar pražyla.
Nors dar nepasidalinau visomis praėjusių metų vestuvėmis, bet turiu saldainiuką žieminuką, o tuo nepasidalinti negaliu niekaip. Kas ty žino, gal kas dar suskubs šią žiemą prie altoriaus.
Reiškiasi taip. Aistė su Ričardu yra mažumėlę pamišę (kaip ir aš), atsipalaidavę jauni žmogeliai. Gražūs - ne tas žodis :)

Draugavo iki vestuvių šimtą metų, bet bučiuojasi tai kaip būtų susipažinę vakar. Aš Jums sakau, nemeluoju nė kiek. Pagrindinis jų noras buvo, kad būtų tiesiog geras vakarėlis ir, kad nereikėtų užstatyti namų ruošiantis vestuvėms. O svetelių buvo nemenkai, nemenkai... Nu, tai ir spaudėmės kur begalėjom, kūrėm viską iš to, ką turėjom. O kaip gavosi, prašom įvertinti, brangieji. Šiek tiek retro, šiek tiek tiulio, šiek tiek šerkšno ir ledo išpaišytų langų - tokios buvo mūsų žieminės vestuvės.


Aistė - mergaitė praktiška. Trumpute Liutauro Salasevičiaus kurta suknele ji ruošiasi pasipuošti dar ne kartą.


Šventėje dalyvavo visi šeimos nariai :)


Kadangi žiemos metu po lauką Jauniesiems nelabai rekomenduotina bėgioti: mėlyni nosiai ir visi kiti reikalai..., tai Aistė su Ričardu mielai maloniai praleido porą valandėlių Šekspyro viešbutyje. Ir gražu, ir ne taip jau brangu (būtina išleisti 200 Lt ir gali fotografuotis į valias)


O štai ilgąjį sijoną Aistė iš "Madam pareis vėliau" tik išsinuomavo.




Aš juk sakiau, kad jie a bit crazy :DDD

Su draugėmis

Ir su draugais




Nu, o tada galima jau ir į bažnyčią.

Balta ir šilta Dievo gailestingumo šventovė Dominikonų gatvėje






Nuotakos puokštytė iš baltų tulpių karpytais krašteliais. Kaip aš sakau: apšerkšnijusios tulpės.




Parašiukai


Bučiniukai

Dar bučiniukai


O tada jau sveikinimai

Beveik Nauji Metai :)

Aišku, turėjom ir šiek tiek lauko, bet buvo šaltoka, šaltoka

Ne taip šalta prisiglaudus :)

Kadangi taupėm, tai stalus "Terrazza" restorane (Forum Palace) puošėm gana minimalistiškai, bet tuščių, šiukštu, palikti negalima. Aistė iš Gėlių krautuvėlės Užupyje išnuomavo mums gėlių vazonėlius ir išskyrė dar šiek tiek apšerkšnijusių tulpių. Nupirkom žvakių ir prašau - jaukiai ir nebrangiai


O ir svečių be dovanėlių nepalikom. Baisiai tradicinis variantas - glazūruoti migdolai, kuriuos supakavom į tiulio maišelius, nes derinom prie tiulinio Nuotakos sijono. Jie pasitarnavo mums ir kaip stalo kortelės, nes prie kiekvieno pririšom svečio vardo kortelę.

O stalo numerius pakabinom tiesiai ant gėlių, nes jos pačios to prašėsi

Apie keksiukus jau rašiau. Bet, jei dar kartą norit paskaityti, tai reikėtų eiti čia: http://lapesvestuves.blogspot.com/2012/01/sekmadienio-skaitiniai-pirmosios-siu.html

Niam, niam.

Vakare svečius linksmino grupe "Lemon Joy". Pasiklausom? http://www.youtube.com/watch?v=BRQJErbtTCg  Tikėkit, šoko visi. Gal reikėtų sakyti siautėjo? 

Ir taip. Aš ir Rūta ten buvom. Alų midų gėrėm. Dėkui Die, per barzdą nevarvėjo. 



Prie Aistės ir Ričardo vestuvių projekto nagelius prikišo:
Stilius: Liutauras Salasevičius "Madam pareis vėliau"
Foto: Reda Mickevičiūtė
Fotosesija prieš santuokos ceremoniją - "Šekspyro" viešbutis
Santuokos ceremonija - Dievo gailestingumo šventovė (kunigas - nerealus. Patikėkit. Aš tai jų gi daug sutinku)
Vestuvių pobūvis - restoranas "Terrazza"
Gėlės - Užupio gėlių krautuvėlė
Kvietimai - "Mailing service"
Stalų numeriai ir vardo kortelės - "Miranda" (visi maketai daryti Aistės draugo)
Tortas ir keksai - "Mažoji ragainė", puošimas karpiniais - aišku, kad Lapės :)
Moms grojo - Lemon Joy
Asistentės - Rūta ir Milda - ačiū Jums, mergicos.
Jei ką pamiršau - priminkit, klauskit.


Lapė Snapė