Sekmadienio skaitiniai. Dublis su pliusu

37,5. Tiek temperatūros rodo termometro stulpelis.

15 min. Tiek liko iki turiu paskelbti, kas įvyko gero, blogo ir įdomaus per šią savaitę.

Tik tokiomis sąlygomis bus labai trumpai. Dvejos vestuvės, vienos krikštynos. Dublis su pliusu. Žmonės laimingi. Buvo sunku, bet ir įdomu.

Penktadienį šv. Mikalojaus bažnyčioje ir Mabre kiemelyje liejosi nevaldomas itališkas temperamentas, kurios neatvėsino net kas pusvalandį besikartojantis lietus.

Kitą dieną išvežėm visą pulką italų į Eitminiškes krikštyti mažučio Leonardo ir į Grybo dvaro arklides iškylauti. Iškyla pavyko kuo puikiausiai. Valgėm blynus ir mėsytes ir visko buvo apstu, ir viskas buvo gardu. Ta vieta mane veikia teigiamai. Bent kartelį siūlau visiems ten nuvažiuoti. O vaikams veiklos – per akis: arkliukai nuo mažiausiai iki didžiausių, paukščiai nuo vištaičių „su kelnytėmis“ iki povų. Kaip kaime, tik smagiauJ

Tuo tarpu Trakuose prie altoriaus  skubėjo daili nuotaka Ieva. Beveik kaip iš pasakos. O prie altoriaus jos laukė jaunikaitis Marius, tvirtas ir šaunus. Linkiu Jums begalinės laimės ir, kad mylėtumėt vienas kitą, kad ir kas nutiktų:*

Nuoširdus ačiū mano kolegei Kristinai Danielytei už pagalbą. Nėščia moteris, o padėjo vestuvių fronte šį savaitgalį kaip reikiant. Mažutėms auklytėms Vilmai ir Vaidai taip pat siunčiu po bučkį. Šaunuolės, mergaitės, ne tas žodis. Sveikinu brolį Bartą, kuris pakeitė šeštadienį į „Tamstą“ išvykusį Naglį, su debiutu. Tikiuosi, nebuvau pats blogiausias BOSAS ir imsim daugiau vestuvių, kai brolis išvažiuos į Korėją (verksiu, raudosiu tikrai). Neivaldui maža bauda už vėlavimą, bet didelis ačiū už tai, kad jis yra tikras draugas. Ir be to su juodomis kelnėmis, juodais marškiniais ir juodu kaklaraiščiu anas už baro atrodė nuostabiaiJ 

Tai tiek. Gavosi toks greitukas. Labai nepykit. Noriu pailsėti. O rytoj, kai pas Lapę lankosi vyrukai, nes pirmadienis:), papasakosiu apie vyrus-bobas, kurie nelaiko liežuvio už dantų. Va taip va.

Laputaitė Lapėnaitė

Viengungio užrašai. Tas kas tas tikras vyras?

Po mano debiutinio pasisakymo pas rudąją, gavau nemažai akmenų į savo daržą. Aš be abejo viską suprantu: kažkoks mistinis anoniminis viengungis pasikėsino į nuostabią svajonę apie nuostabų princą, kurį apkabinus iš nugaros net lapės letenėlėmis gali jausti tuos kietus preso kvadratėlius... jausti kaip jie maloniai juda... ir net pradėti svajoti, kaip netrukus tas presiukas atsisuks į jus ir svaigiai pradės spausti.....

Bet grižkime atgal į realybę.

Ką gi, tųjų kvadratėlių aš neturiu. Gal niekada ir neturėjau :D galiu tik prisipažinti, kad teko šiek tiek neplanuotai priaugti masės – lengvų 35-40 kg per nepilną mėnesį – nuo to laiko apie kvadratėlius nebesvajoju. Bet tai buvo seniai... užtat galiu drąsiai paguosti bent kurią savo draugę, kuri sustresuoja del kokios nors menkos strijos atsiradusios po gimdymo :)

Štai ir atsirado proga pamėtyti akmenų į mano daržą: žinoma, storulis, užpavydėjęs tikro vyriško kūno, ėmė skleisti pasalūniškas mintis apie vyriška idealą...išvadindamas juo metroseksualais, gėjais ir narcizais, o pats yra tinginys, apsileidęs nevala ir šiaip visiškas pašlemėkas... :)

Bet, mielosios, nė velnio. Manau, kad esu ne baisesnis nei velnias. Na taip, gal tas pilvo „mazolis“ ir sukuria 2-3 mėnesio nėštumo vaizdelį, bet... Dantis valausi, praustis mėgstu ir panagės švarios, nors rankos neretai mechanizatoriaus tepaluotoms galūnėms prilygsta :) ir įvairios vietos sutvarkytos taip, kaip priklauso. Žodžiu, iš anksto nenurašykit :)

Bet grįžkime prie vyriškojo idealo. Oi, atsiprašau, XXI amžiaus vyriškojo idealo. Iš komentarų susidarė įspūdis toks:

1.     Vyras turi būti gražuoliukas (dar neblogai jei koks fotografas ar web dizainioras)

2.     Vyras turi būti stilingas

3.     Vyras turi kvepėti prakaitu.... hm, oi ne, pagal kai kurias spėju, vyras XXI a turi kvepėti geriu parfumu. Jokiu kitų kvapų

4.     Vyro pilvas – tik kvadratėliais

5.     Vyro rankos – kartais tepaluotos

6.     Motociklas – nice to have

7.     Ir būtinai turi būti seksovai apšepęs (prie šitos temos dar sugrįšiu)

Jei jau skaitysite, tai prašom ir papildyti kitais punktais tai, ką čia surašiau.

Stiliukas valdo. Matyt pasenau. Nesuprantu aš tu XXI amžiaus stileivų, taip mėgstamų jaunų mergaičių, kurios labai stengiasi būti labai madingos ir stilingos ir, kaip dabar populiaru „būti prie meno“. Gal kokia web dizainerė galėtų paaiškinti kame yra grožis kelnių, aptempiančių laibas kojas ir kurių klynas pasibaigia beveik virš kelių? Tikrai, mados ratas sukasi ir vis sugrįžta į mūsų gyvenimus, gatves, klubus... bandžiau prisiminti, kur gi tai aš mačiau ir nenorom grįžau į senus sovietinius laikus prisimindamas lopšelį darželi. Dauguma bėgiodavom su vaikiškom trikotažinėm pėdkelnėm, dar madingai tuo metu užvadintom „kolgotkėm“. Labai panašus vaizdelis būdavo su dabartiniu XXI a stiliuku :)

Bet čia šiaip, nukrypimas į stiliuką.

Turėjau progą tarp visų savo darbų išlėkti savo mintis atvėsinti mūsų žaviojoje Baltijos jūroje. O vaikeli, koks grožis akims, sielai ir kūnui :) bet apie mūsų pajūrio gėrius, manau, išsiplėsiu kitą kart, o trumpai reziumuojant galima būtų teigti, kad yra vos kelios kategorijos:

A.    Vyrai: kurie labai savim rūpinasi, kurie mano, kad savim rūpinasi, kurie mano, kad 8-9 „nėštumo pilvas“ yra gerai ir tie, kurie bent suvokia, kad „gelbėjimosi ratas“ juosmens srityje nėra tai ko norėtųsi ir pasistengia bent pilvą įtraukti :)

B.    Moterys: o kalbant apie moterišką giminę tai ne taip svarbu, kaip jos atrodo, svarbu, kad jos atranda, kas jas myli, pamyli, pamalonina. Galima būtų taip pat paskirstyti į grupes, bet atidėsiu kitam kartui, o jis tikrai ateis. Tad šiam kartui neišsiplėsiu ir paminėsiu kažkieno teisingą frazė: gražią žmoną išsirenka vyrai be fantazijos :) bet tai vėlgi tik kažkieno kategoriškumas.

Turiu prisipažinti, kad visai neseniai turėjau malonumą stebėti vienas vestuves. Jaunasis tikrai šaunus vaikis, ir tikrai su tais jūsų, na gal ir siek tiek mano, išsvajotais kvadratėliais ant pilvo. Jaunoji, beje vyresnė už jį, irgi nepaprastai šauni. Žinot, nes aš ištikimybe savo viengungystei suabejojau į juos žiūrėdamas. Taigi ten tas atvejis kai vaikinas ir sportiškas, ir visoks kitaip teigiamas. Būna išimčių, būna...

Kiekvienas iš mūsų atrandame kažką sau. Kartais visam gyvenimui, kartais tam tikram periodui, kuris, kartais, tebūna viena naktis...

Svarbu atrasti tą nenusakomą trauką. Ir įdomu, kad kiekvienas randa ja vis kitame. Vienam reikia papuošalo šalia, kitam namų tvarkytojos, kuri lygintu jo marškinius, kol jis sportuoja klube. Kartais pasirodo užtenka, kad tepaluotomis rankomis sugebėtų išsivalyti dantis ir... aleliuja, laimė užsuko į mūsų namus.

Geros likusios savaitės. Tegul prakaituotos svajonės apie kvadratėlius pildosi Jums šįvakar. Gražių sapnų ir tikrovės.

Viengungis

Foto: UrbanDictionary.com,  Ryan Renolds foto iš kažkur, balsas.lt, ir kitų interneto platybių

Karščiuojantys sekmadienio skaitiniai

Nu, va, organizmas sako: gana! Bet kovoja mažutis iš paskutiniųjų. Termometro stulpelis lėtai, bet kyla, žaizdos nebegyja, žodžiu, pradėjau byrėti dalimis. O laiko išsilaižyti ir pailsėti niekur nerasta. Šiandien ryte net verkiau šiek tiek prieš eidama ruoštis susitikimams. Šiaip ar taip – sekmadienis...  Nors sezono metu savaitės dienų pavadinimai kaip ir nebeturi prasmės.  Štai koks nuostabus tas išsvajotas vestuvių planuotojos darbasJ 

Vakar teko smagumo sudalyvauti  šauniose vestuvėse, kurias planavo mano draugė vestuvių planuotoja Kristina Danielytė, ir, aišku, vieną kitą letenėlę pridėti. Nuotraukų neturiu, bet gal iki savaitės pabaigos ką nors parodysiu. Evangelikų liuteronų kunigo Ričardo Dokšo vestuvių ceremonija buvo tokia paprastai nuoširdi, kad negalėjau ilgai stebėti, nes būčiau nuverkusi blaksietų tušą – šeštadienį kaip tais itin jautri buvau. O nuo to vaistukų kokių nėra netyčia? Ir oras buvo kaip užsakytas.

O dar „Lapės vestuvių“ gerbėjai Laurai, kurios vestuvės taip pat buvo šeštadienį, padėjau nustebinti ne tik vyrą, bet, tikiuosi, ir visus svetelius. Išsiunčiau jiems greituoju Naglio sidabrinio BMW paštu Baibą su šaunia programėle. Sutartinai kolektyve nusprendėm, kad Baibą į Lapės vestuvių koncerną priimamJ Sakė, jau jaučia, kaip dygsta ryža uodegėlėJ

Nežinau, kieno nuotrauka, pavogiau iš Baibos asmeninio profilio:)

Taigi savaitgalis buvo pilnas netikėtai atsiradusių darbelių, bet nereikia pamiršti ir tradicijų.

Savaitės blogybė – mano ne taip jau seniai išgirta Žvėryno „Veranda“. Nesumeluosiu, šiandien prasėdėjom veik pusvalanduką, nesureagavo nė vienas padavėjas. Net susirinkus daiktus ir pajudėjus link išėjimo ieškoti kitos vietos, kur galima būtų tikrai pavalgyti, lenkiant barą,  nepastebėjau nė vieno klausiamo žvilgsnio. Oi, nepatinka, nepatinka man šitokie dalykėliai. Kita vertus, gal galima pagaliau gavus valgyti, tiesiog išeiti, jei niekas nepastebi klientų. Ane?

Gėrybe pripažįstu penktadieninį pasivaikščiojimą po VilniųJ Labiausiai nustebino „Trip‘o“ barmeno shoot‘ukasJ Ne tas pirmasis bobiškas, aiškuJ Ups.

Ir aišku štai kas.

Pagaminta ir nufotografuota Igno iš "Super 7 tattoo" rankelėmis

Ji tikra, visam gyvenimui ir gana didelė. Šiek tiek skaudėjo, bet išgyvenau. Fox forever, kaip sakant...:)

Tai ramaus poilsiuko, brangieji:*

Lapūzė

Viengungio užrašai:) Debiutas.

Pagaliau Lapė sulaukė opozicinės nuomonės:) Ir tas yra džiugu, nes reiškia, kad Lapės blogą skaito ne tik kiškiai (http://www.youtube.com/watch?v=_E-8GI8BwII&noredirect=1), bet ir tikri vyrai:)

Taigi antradieniais nuo šiol viengungis pasakos, ką jis mano apie santuoką ir moters-vyro santykius apskritai. Diskusija visada pageidaujama. Taigi net Lapė žino, kas yra demokratija ir žodžio laisvė. Visi Pasaulio vyrai vienykitės ir pasakykit, kaip iš tiesų jaučiatės ir ką galvojat! (Nuotraukas parinkau aš:) Kad labiau derėtų prie viengungio teksto:) Jei trūks kokio paukščiuko ar kitų lietuvybių, tai patys suprantat, kas kaltas. Sakė, pasitaisys:))

Perskaičius tamstos, sakyčiau, provokuojantį pirmadieninį pasisakymą apie motociklus, laisvę ir gražiai atrodančius berniukus (http://lapesvestuves.blogspot.com/2012/07/vyruku-pirmadienis-choose-one.html), nori nenori kilo noras parašyti atgal. Kadangi tamsta planuojate ir išleidžiate žmones į bendrą gyvenimą iki mirtis ar teismas juos išskirs, o aš esu užkietėjęs viengungis, tuo labiau tas noras parašyti atgal sustiprėjo.

Taigi...

Pradėsiu nuo paprastų žemiškų dalykų: mieloji, aš suprantu, kad šiltas vėjas, košiantis menkus vasariškus drabužėlius ant įkaitusių susiglaudusių kūnų, yra jėga, bet, o, tačiau - neužmiršk saugumo. Net lengvas skrydis ant asfalto ir tų drabužėlių nereikės dar labai ilgam, o tvarsčiuose prakaituosi dvigubai, bet net pasikasyti negalėsi....

Ech, na nepyk, kad tokią romantišką nuotaiką subjaurojau it koks kelių inspektorius, vestuvių dieną baudžiantis jaunuosius už neprisegtus diržus...

Jei toliau bjauročiau vasaros romantiką, su "džoniu" lėkti vienplaukiais ant moco, kai suknelė plazda, sukurdama nepaprastą ir romantišką vasaros romantikos muziką, susipinančią su vyriškai riaumojančio motociklo variklo garsu... 

Nuostabu..., bet iš tiesų dauguma mąstančių net vasarą rengiasi sunkius odinius drabužius ar kitokį spec. drabužį. O ten, kai pavėsyje +32, po drabužėliais, vyryškas, stiprus ir be galo prakaituotas kūnas... Pusvalandis maudynių nuosavame prakaite... belieka melstis, kad jūsų abieju hormonu suderinamumas geras (kažkur skaičiau, kad jei žmonės tikrai suderinami, tai jie nejaučia viens kito neigiamo kūno kvapo) kitu atveju, romantika tikrai nuskęs vyriško tvaiko liūne, spėju moteriškame taip pat :) Po galais, koks aš kartais tiesmukiškai neromantiškas.... :) Tęsiant tamstos pasvaigimus... gražūs vyrai... na, iš tų, kurie ten sudėti kaip tavo svajonės, įtariu, kad minimum 2/3 iš jų nerūpi moterys :) Apskritai, kartais susidaro įspūdis, kad jei berniukas toks saldus, stilingas be galo ir be krašto, labai toks prisižiūrėjęs ir išpuoselėjęs savo kūną ir t.t. - na toks tavo, miela Lape, mylimo mėgiamo style'o :), tai jis arba gėjus, arba savimyla narcizas, su kuriuo moteriai geriausiu atveju būna gera nebent lovoje, na dar prieš drauges...  O toliau: tu niekada nebusi jam svarbesnė nei jis pats, į jį visada žiūrės kitos ir jis, norėdamas būti pamalonintas, visada tuo naudosis visais įmonomais būdais (nežinau, yra tokių, kurioms tai patinka) ir, pasikartosiu, svarbesnio už jį patį nebus nieko, net lovoje visų pirma jis rūpės tik pats sau. Bet, grožis reikalauja aukų.

Grožis ant moco, lovoje, šalia taves - taip pat :) Žinoma, nereikia kristi į kraštutinumus ir susidėti su baisesniu nei velnias... Žinoma nereikia :) Kita vertus, kaip kažkada nuskambėjo linksmas pasisakymas apie vyrus: na visai nesvarbi  vyro išvaida, svarbu kad žmogus geras būtų. O kai geras žmogus, tada visai nebesvarbu kokios spalvos  jo Bentley...

Bet grįžkime į vasarą, į romantiką :)

Motociklas yra šiaip jėga. Ar iš tiesų yra nenusakomos laisvės simbolis - nežinau, gal tiesiog mums taip suformavo viziją Holivudas.

Bet adrenalino, vėjo gaivos ir nesuvokiamo žavesio jis tikrai kupinas.

Kupinas tiek realybėje, tiek mūsų svajonėse. O kaip kartais gera imti ir paskęsti savo svajonėse ir mintyse, kuriose viena mato standų presą, kitas gracingas it gulbės, kūno linijas... Tada net nenorom pajunti tą vėją tarsi skriejant motociklu, ar plazdenantį bures, ramiai plaukiant jachta besileidžiant saulei... Kiekvienam savo :) Kagi, pasvajojom, metas prie staklių :)

Viengungis

P.S. Photos: Zoey Grossman, styled by Ashley Glorioso featuring Liza Yermalovich, hair and makeup by Adrienne Herbert

Vyrukų pirmadienis. Choose the one.

Nemeluosiu, ieškojau Jums šiandien kokio žavaus motociklo vairuotojo, nes po pasivažinėjimo link ežeriuko galvoju, kad vyro ir motociklo junginys yra kažkoks (norėčiau sugalvoti žodžių junginį, kuriame nebūtų paminėtas seksas:DDD)... Žodžiu, tai susiję su laisve, pasitikėjimu, tvirtu pilvo presu, vėju, pamesta galva, tikra draugyste, spontaniškumu... Labiau pasukusi galvą tęsčiau šitą sąrašą. 

Ir, prisipažinsiu, nebuvo lengva rasti bent kažką, kas šitą mano viziją išpildytų. Išsirinkit.

O čia mano geras draugas fotografas Algirdas Bakas, katras sakė kurią nors dieną irgi praveš mane su motociklu per miškelį.

Išvada, kad ir kokie jie būtų, tie realūs vyrukai (kartais vieno kito egzemplioriaus taip nekenčiu!!!), su savo nesuvokiama logika ir nepateisinamu elgesiu, niekas jų nepakeis:)

Geros savaitės, mergaitės.

Lapė

Sekmadienio skaitiniai: PAVASAROK!!!

Nu, ką, draugai, pavasarojom kaip reikiantJ Savaitėlė buvo intensyvi kaip visada pastaruoju metu. Liūdėti ir savęs gailėtis laiko nebuvo VISIŠKAI! Net pačiai keistaJ

Koks dar liūdesys? Kas? Čia apie mane? Foto: www.saules-pieva.lt

Nu, kur čia! Susitikimai, susitikimai, dvejos vestuvės, bilekiek darbo su kitomis, kurios dar tik bus. Karštas miesto esfaltas, lengvas prakaitėlio kvapas, prilipęs prie kūno šilkiukas... Atsiprašau visų, kurie nesulaukė atsakymų į laiškus, tikrai pasitaisysiu jau nuo pirmadienio. Tikrai, tikrai.

Bet negali sakyti, kad gyvenimo nėraJ Pirma, grįžo mano geras draugas fotografas Algirdas Bakas, su katruo kimšom trečiadienį nakciu Lukoil'o sumuštinius prie ežeriuko. Love you, my friend. Antra, po penktadieninių Renatos ir Andriaus vestuvių su dailiuoju praeito pirmadienio vyruku ir šauniuoju mano asistentu, nu kartais atrodo, kad net broliu Nagliu šokom ant motociklo ir prie ežeriuko. Che, che, plaukiu aš greičiau, pasirodoJ Nu, bet visada yra vietos revanšui, visada. Bet gėris lėkti per miestą, o ir per miškelį, kai vėjas kedena ryžus Lapės karčius – neišpasakytas. Pati sau pavydžiu. Ir čia ne viskasJ Tada gerieji glazūruoti šonkauliukai Rib Room’e, drn, drn motociklu iki parduotuvės, alutis – check (pamatytumėt, kas darosi CUP’e iki 22.00 val. Likus 5 minutėms) ir 1.00 val. Jau riedam link pajūrio. Nerealiai!!! Neplanuotai ir užtatai šauniai. Aš visada sakiau: šauniausi, smagiausi dalykai nutinka tik netikėtaiJ

Ir ką Jūs sau galvojat. 11.00 val. ryto valgau sau blynus su pirmaisiais šio sezono brangučiais – Jurgita ir Aurimu jų terasoje. Jurgita, blynai buvo supergardžiausi! Žinosiu, kur užsukti pusryčiauti, kai kitą kartą vėl nenumatytai atsidrusiu pajūryje. 

Foto: Fotopastelės (tikiuosi, autorinių teisių nepažeidžiau, jei parašiau, kas autorius?)

Žodžiu, savaitgalis – absoliutus punkrock‘as. Absoliutus. Baiginėjasi jis irgi neprastai. 2 val. chill’as ant Galvės ežero su rožiniu vyneliu. Sužvejota vakarienė, perskaityta knyga, dar neparašyta recenzija, laiškai, o dieve, čia jau prasideda kita savaitėJ

Savaitės blogybė: „Sangaidoje“ pabrango taurių nuoma. Nebe 50 ct už vienetuką reikės mokėti, o visus 70. Gaila. Bet, kita vertus, nu vis tiek pigiau ir gražiau nei tie plastikiniai dalykai. Nekenčiu, nekenčiu plastiko. Baisiausi man plastikiniai žmonės. Aleliuja, kad aplink mane jų nėra daug.

Savaitės gėrybė: visa savaitė buvo turbo! Bet tas pasivažinėjimas motociklu, cukraus vata ant pagaliuko vestuvėse (www.cukrausvata.eu , skaniausia rožinė, braškių skonio) ir Jurgitos blynai buvo patys geriausi.

Bože, bože, gyvenimas yra gražus!!!

Lapė įsako: pavasarok normaliaiJ

Lapė

Sekmadienio skaitiniai: vestuvės kaime ir kitos gėrybių gėrybės

Ką gi... liepa... Sezono dar neįpusėjom. Rizikuoju sekmadieniais nuliūdinti žmones savo „ištaškytais“ skaitiniais. Bet čia ir yra tamsioji vestuvių planuotojo gyvenimo pusė – labiau psichologinis nei fizinis pervargimas. Nors gal viskas viename. Nes laisvos nėra nei vienos dienos per savaitę. Per mėnesį! Kitos irgi stipriai dirbančios ir save šventei atiduodančios planuotojos tai paliudys. Tada pradedi nevalingai norėti stipraus apkabinimo, kuris reikštų, viskas, ką darai yra super, bet dabar pailsim. Nu gerai, gal dar mielai maloniai pasibučiuojam. Būtinai į kaklą. Ir taip toliau...

Ritos ir Povilo vestuvės šeštadienį įvyko. Stebuklingu būdu išvengėn lietaus, nors miško pakraščiais žaibavo tikrai. Ruošėmės jau penktadienį, tad miegelio ne itin, ne itin. Padarėm gražų kaimuką su šiek tiek persikinės, gelsvos ir žalsvos pastelės. Su sukabintais stiklainėliais ir žvakėmis juose, su lempučių siena ir su Baiba. Baiba, tu man patinki žiauriai:* Kada einam į miestą?

Su Jaunikiu bandom atskleisti Nuotakos suknelės, kurią kūrė Liutauras Salasevičius, grožį. Bože, bože, žinau, kad pati atrodau tiksliai nekaip, bet čia dokumentika:DDD O tos mėlynos mano kojos... Žodžiu:DDD  Tikrai pailsėsiu, kai visas ištekinsiu:) Foto: Saulės pieva Photography

O šiandien pakrikštijom du mažius: Gabrielių ir Nomedą. Jaukiai ir ramiai. Apie abi šventes tikrai papasakosiu plačiau. Kažkada.

O dabar savaitės gėrybės ir blogybės.

Riebiausi pliusai skiriami... restoranui „Piccola Italia“ Kaune. Aptarnavimas toks, kokių reta Lietuvoje. Špinatų sriubytė su virtu kiaušiniu – super duper. Lašišos karpačio – tirpstantis. Bernai sakė, kad pomidorų sriubukė ir picos irgi buvo tikrai skoningos (nežinau kaip kitaip išsireikšti, kai noriu pasakyti, kad maistas turi savo skonį). Ir nesvarbu, kad sėdi beveik važiuojamojoje  gatvės dalyje, nes baltai raudonai languotos staltiesytės nukelia tiesiai į Italija, kur pusė gyvenimo verda gatvėje. Užsakaitėm visi. Tada, kai sėdi maitinimo įstaigoje ir pajauti tą būseną, kad gyvenimas yra gražus supranti, kad valgai tinkamoje vietoje.

O „Veranda“ Vilniuje irgi neatsilieka. Tas kiemelis Žvėryne stebuklingas. Super vieta krikštynoms. Vaikai ras ką veikti vaikų aikštelėje, kurioje ir čiuožykla, ir karstynės, ir dar tik jie žino kasJ Maistas irgi gardus. Kai norėsit mėsos, paprašykit natūralaus kiaulienos kepsnio. Patiekia jį su apkeptais bulvių ketvirtukais ir karštomis daržovėmis. Niam niam.

Roko kokteiliai vestuvėse buvo žiauriniai geriJ Visi absoliučiai.

Pagaliau turiu Savą kambarį (Virginia Woolf "Savas kambarys" reikėtų perskaityti kiekvienam). Būsiu jame, kiek man reikės. Kiekvienai moteriai būtinas Savas kambarys kaip ir vakarinė suknelė (net jei visus metus neturit, kur ja puoštis).

Blogybės? Blogai, kai sodyba rūpinasi maitinimu, bet nepasirūpina žmonių kava, pienuku ir t.t. Žodžiu, negerai, kai pusę meniu reikia susivežti patiems. Bet nebuvo ir taip jau visai blogai. Personalas tikrai šaunu, mergaitės tarėsi ir buvo paslaugios, virėjos irgi sukalbamos ir puikiai dirbom kaip komanda. Žodžiu, nenoriu gilintis. Be to, kaimo turizmas yra kaimo turizmas ir restoraną padaryti iš jo itin sudėtinga, o be to tikrai neverta. Ko tada važiuoti į kaimą, ane?

Labai negerai, kai vieno lūkesčiai neatitinka kito lūkesčių. Bet aš čia jau grįžtu prie savęs, o rašyti turiu apie vestuves ir kitas įstabias šventes, tad dedu tašką. Ir laukiu skambučio. Vis laukiu ir laukiu...

Saulės pieva pričiupo mano rakto skylutę. Čia gi paslaptis turėjo būti:)

Lapė