2012 m. lapkričio 3 d., šeštadienis

Kuo tikriausios vestuvės. Olia ir Alessio

Ką gi, turto tiek prisikaupė, kad žūt būt reikia dalintis. O kadangi vis dar gyvenu Sicilijos įspūdžiais, bet kol kas dar tik teberuošiu didįjį rašinėlį apie ten patirtus nuotykius ir atradimus - noriu šiandien pasidalinti šiek tiek itališkomis, šiek tiek olandiškomis Olios ir Alessio vestuvėmis. Iš tiesų niekas nesupaisys, kiek tautų maišėsi šioje šventėje, nes draugai suvažiavo iš visų pasaulio kampelių, o ir koks skirtumas. Svarbiausia, kad buvo linksma.

Olia ir Alessio, lietuvaitė ir italas, šiuo metu gyvena Olandijoje. Didžioji dalis šventės planavimo vyko internetu, tačiau pora tvirtai žinojo, ko nori, o ko ne. Svarbiausia buvo išsirinkti pobūvio vietą, kur būtų tikrai gera virtuvė, norėjosi šiek tiek lauko, nes kad ir kokią mes turim tą vasarėlę, nesinori nuo jos slėptis. Mūsų konkursą šį kartą laimėjo "Mabre Residence Hotel" su savo santabarbarišku kiemeliu miesto centre ir jų restoranas "Steakhouse Hazienda". Bet gal apie viską reikėtų papasakoti su vaizdinėmis priemonėmis, ane?


Jaunikis ruošėsi tame pačiame viešbutyje. Jame pora ir dalis svečių buvo apsistoję jau prieš šventę. Kadangi vestuvėse dalyvavo ir keletas visai mažutukų vaikiukų, kambariuose, prižiūrint šaunioms auklytėms, jiems buvo šilta, saugu ir patogu.





Gėlėmis rūpinosi www.rozyte.lt. Mezginį puokštei ir vazelėms nupirko pati nuotaka.



Nuotakos makiažu rūpinosi Giedrė Marcinonytė, salonas UFF.

Gėlės plaukuose gražu, bet labai, nu labai laikina. Manau, Olia, sutiks, kad geriau tokiu atveju rinktis dirbtinas grožybes, kurių dabar net Lietuvoje galima laisvai rasti: http://www.doviledage.com/, Du žiedeliai ir t.t., ir pan.


Bateliai pirkti www.brandos.nl

Man patinka batai. Daug batų. Batelių fetišu tai vadinasi, tikriausiai.




Suvaldyti itališką temperamentą bažnyčioje nebuvo darbelis iš lengvųjų. Gal tik po trijų garsių raginimų visi susėdo į klauptus ir galima buvo pradėti ceremoniją.

Viską stebėjo Olios ir Alessio sūnelis, apie kurio krikštynų šventę šiek tiek papasakosim kažkada vėliau

Ir štai linksmi, laimingi prie altoriaus jaunikį atlydi tėvai. Charizma ryški ir neblėstanti.



Ir štai atkeliauja nuotaka. Lengvą, trumpą suknelę su įstabia iškirpte nugaroje siuvo Vamp mados namai www.vamp.lt

Porą nuostabioje seniausioje Vilniuje šv. Mikalojaus bažnyčioje sutuokė kunigas Vidas, iškilmes laikęs lietuvių-italų kalbomis.

Štai kodėl man ši bažnyčia viena gražiausių: erdvė ir neperkrautas interjeras.








Po ceremonijos svečius vaišinom šlakeliu tikro, šalto šampano. 










O ko čia ne Italija?








Vat štai tas grožis!








Kiekvienas svečias buvo apdovanotas savo asmeniniu angelėliu, kuris dar ir parodė kelią iki stalelio.


Kadangi orai mūsų nelepina Lietuvoje, o tą dieną turėjom ir lietaus, ir kitų panašių gėrybių, taigi pobūvį turėjom paslėpti palapinėje. Norėdami kiek įmanoma išlaikyti lengvumą, rinkomės nedengiamas amerikietiško tipo kėdes.

Mezginiuotą vestuvių spaudą mums gamino www.mailingservice.lt

Gėlytes į daugybę vazelių sumerkė Lapės koncerno kolektyvas:)




Taigi reikėjo susirinkusiems pristatyti ir keletą lietuviškų vestuvių tradicijų. Spėkit, kas tapo šeimos galva:)



O čia olandiškas akcentas. Pasirodo, jie vestuvių pobūvį pradeda torto pjaustymu. Olia ir Alessio būtinai norėjo išlaikyti šią tradiciją, tik... mes tortą padarėm su jūros gėrybėmis ir patiekėm kaip pirmąjį šaltą patiekalą prieš sėdant prie staliukų.


Vat štai kokio gražumo



Tėtis ir sūnus.

Šeimos židinys

Šokiai pokiai vėliau persikėlė į restoraną, kur buvo patiekti ir desertai. Štai tokia buvo šventė, kurią įamžino Saulės pieva photography merginos www.saules-pieva.lt Gal nieko nepamiršau? Jei ką prisiminsiu - būtinai parašysiu, jei norėsit, kad ką nors patikslinčiau - rašykit, pasistengsiu atsakyti.

Laputaitė

2012 m. spalio 31 d., trečiadienis

Išparduoti sielvartą

Kuo toliau, tuo labiau nekenčiu Helloweeno šventės. Net mano organizmas priešinasi šitoms linksmybėms, kurios turėtų būti smagiai makabriškos, bet dažniausiai skęsta neskoningam, pigiam kiče ir atvirose vulgarybėse. Mieliau lieku ant sofos su knygų puslapiais. Senatvė, ne kitaip:) Ai ne, man mieli yra moliūgėliai. Ypač, jei jie skatina realizuoti savo menišką prigimtį.







Moliūgėlius pasiskolinau iš savo mėgstamo tinklaraščio Because I'm addicted

Bet ne todėl rašau šįvakar. Rašau, nes mums nereikia Helloweeno, mes ir taip, kaip sako mano, atrodo, vienas gana neblogas draugas, nuolatos gyvenam prieblandos zonoje, kurioje gyventi gali tik vampyrai. Taigi tamsa ir šaltis yra mūsų kraujyje, o liūdesys ir melancholija - neatsiejama mūsų identiteto dalis, kurią reikia mylėti ir išnaudoti geriems tikslams. Ir iš neišsakyto sielvarto gimsta štai toks grožis. 




Pamečiau fotografės vardą. Surasiu ir įrašysiu.

Sielvarto suvaidinti negalima. Jis tik tikras.


Foto: www.saules-pieva.lt

Baisiai baisi Lapė

2012 m. spalio 29 d., pirmadienis

Vyrukų pirmadienis. Grobis


Ir noriu kuo nors pasidalinti, ir nelabai turiu kuo. Gyvenu be istorijų. Ne todėl, kad jų nenorėčiau. Jos tiesiog šiuo metu iki manęs neatvyksta. Laukti nuobodu iki negalėjimo. Jau pradedu galvoti, kad niekas ir neįvyks. Žodžiu, jei klaustum, tai taip, gali išsinešti mane į pasaulio kraštą persimetęs per petį.





Viso foto Nicolas Valois darbas. Geras darbas.

Lapė

2012 m. spalio 7 d., sekmadienis

Sekmadienio skaitiniai. Apie pasislėpimą


Štai ir viskas. Begaliniškai ilgas vestuvių sezonas vakar buvo užbaigtas. Ta proga leidžiu visą dieną lovoje, šalia guli knyga (Birutuk, pagaliau pradėjau skaityti "Staltiesės ritmu", ačiū, kad paskolinai) ir garuoja arbata su medumi, nes gerklė man kažką nori pasakyti. Būtinai prieš atostogas. Šiandien labiausiai norėjau nuo visų pasislėpti po ta pūkine antklode. Deja, deja...
Guoda ir Arūnas vakar atrodė nuostabiai. Na, pažiūrėkit patys! 

Foto anonsėlį greituoju paštu atsiuntė Do you photography. Nuotakos stilius: suknelė, švarkelis, nuometas-apsiaustas, šukuosena, makiažas - Liutauro Salasevičiaus "Madam pareis vėliau" darbelis. Gėlės www.rozyte.lt


Oras irgi nudžiugino. Nelabai - kunigėlis bažnyčioje, kuris pradėjo santuoką dar nebaigus ištiesti kilimo, bet čia gal tik mažas nesklandumėlis, kuris dienos nesugadino. Vakarėlis "Omakase" restorane buvo linksmas ir absoliučiai nestandartinis. Visi ragavo japonišką maistą ir šoko pagal "Old city band" muzikytę. Jokių vedėjų, žaidimų, fejerverkų. Tik artimiausi žmonės, bendravimas ir meilė. Buvo smagu pamatyti daug senų pažįstamų, nes nuotaka Guoda irgi iš Jurbarko:)
Grįžtant prie "Old city". Jau greitai, spalio 25 d. "Artistuose" darysim vestuvių sezono oficialų uždarymą, į kurį atkeliauja ir vyrukai. Taigi, kas ieško muzikantų vestuvėms, šitos datos neturėtų pamiršti, nes tai bus reta proga išgirsti juos viešai.


Grįžkim prie to pasislėpimo. Kažkurią tai naktį su bičiuliu daug kalbėjom apie viską ir net apie keistą moterų poreikį maskuotis, slėptis po makiažu. Mano jaunieji vyrukai jau kuris laikas man vis akcentuoja, kad jiems patinka moters natūralus grožis, o ne dažai ant veido. Nu, aš tikiuosi, kad čia ne kokia pastaba man, nes aš visai nesidažau ir mano kosmetinėje įmanoma rasti tik blakstienų tušą ir nežinau kelerių metų senumo skaistalus. Dar esu gavusi vieną kitą priemonėlę dovanų. Gal dažyčiausi labiau, jei mokėčiau. Kita vertus, man irgi patinka tikrumas. Bet... kartais atrodyti kitaip - visai smagus žaidimas. O be to, aš turiu akis ir matau, ką mano jaunieji berneliai pastebi gatvėje ar klubelyje ir į ką atsisuka. Taip, kad nereikia... Didžioji dalis tų mergelių būna su kuo puikiausiai padarytu makiažu:) Svarbiausia, kad dažai nesunaikintų tavo tikro veido, o visa kita tik detalės.
Ir tada pabaigai. Nekenčiu šitos nuotraukos ir mielai jos niekam nerodyčiau, bet kaip sakau: bloge turi būti atviras, tai vardan įtikinamumo dalinuosi akivaizdžiu įrodymu, ką gali dažai. 

Makiažas ir šukuosena - Liutauro Salasevičiaus

Aišku, čia retušu padirbėta iš peties. Ir net gal daugiau su pirmąja nuotrauka, nes paprastai gi neatrodau jau visai taip kaip našlaitė. Ar atrodau?:) Bet štai dabar, ponaiti, living in da Korea, pasakyk, kuri iš šitų dviejų mielesnė? Oi, atsiprašau, būtų mielesnė, jei būtų jaunesnė:DDD O bože, greitai gimtadienis. O jam štai artėjant noriu pasidalinti šiandien užmatytu mano universiteto dėstytojo Liutauro Degėsio klausimu: "Ar gyvenimas yra tikras gyvenimas, jei iš tiesų jis yra tiktai tikro gyvenimo laukimas?" Tai čia net labiau toks kaip ir palinkėjimas mano būtų. Jamkit tą tikrą gyvenimą tuoj pat, bo nėra laiko čia kažko laukti.
O aš einu jau po truputį krautis daiktus į lagaminą, nes Sicilija jau ne už kalnų.


Stiliukas - Liutauro Salasevičiaus
Lapė