Nu, labs ryts, labs ryts. Žinau, kad pasigedot:) Atsiprašau, kad jau du sekmadienius iš eilės neatsiranda Sekmadienio skaitinių, laukiu pavasarinio gaivinančio lietaus, kad jie vėl galėtų rastis. O iš tiesų tiek nusidirbu, kad galvelė tampa tuščia kaip kibiriukas, o pilstyti iš tuščio į kiaurą nėra man malonumo didelio.
Grįškim prie kur kas malonesnės temos - vyryčių:) Šiandien pristatau Jums savo paauglystės draugą Algirdą Baką. Ne tik todėl, kad jis šimtą kartų vertas būti pirmadienio vyruku, bet dar todėl, kad net būdamas kitame pasaulio krašte anas sugeba būti arčiau, kai reikia, nei kai kurie kaimynystėje gyvenantys.
Esu šen bei ten apie jį jau užsiminusi. Jis sako, kad kažkada esu padovanojusi jam knygą "Plėšikas Honceplocas". Galvą lai man nukerta, neatsimenu, nei kodėl, nei kaip, nu, bet, musiau, taip ir prasidėjo mūsų kultūringa draugystė, kuri tęsiasi iki šiol. Be to, kad mažutis yra dailutis, anas dar yra ir įdomus. Fotografuoja kietų kiečiausiai (check it out www.bakaspictures.com), viską metęs išmauna bastytis po Kiniją, nes to nori ir visai neblogai ten įsikuria. Dar groja gitara, važinėja mocu, vaikšto į kultūrinius renginius, gana smagiai rašo, kad ir su klaidomis:)
Bet gal mažiau tų kalbų, daugiau vaizdų:) O vaizdai čia kalba patys už save.
Kažkaip dar pagalvojau, kad mitai nesusikuria patys, mitus kuria realūs žmonės. Tokie kaip aš:)
Lapė
Puikus vyrutis. Prieš kažkiek tais metų išgelbėjo dvi mergeles Lenkijos glūdumoj, betranzuojančias iš Heinekeno openeirio, ir parvežė į Tėvynę. Amžinas dėkingumas.
AtsakytiPanaikintiNu, va, prašau, puikius mažučius visgi išrenku pirmadieniui:) Bakui, jaučiu, ausys raudonuoja:DDD
AtsakytiPanaikinti