Viengungio užrašai. Olimpinė melancholija

Taigi šiandien šiek tiek vėliau nei įprasta pateikiu Jums Viengungio užrašus. Kaip matau, melancholija, kokia ji bebūtų - olimpinė ar kito plauko - aplanko ne tik ryžas pamišusias lapes:) Gerų Jums vakarinių skaitinių, Lapės vestuvių gerbėjai:) Toliau - Viengungio tekstas. Atsiprašau, jei mano akyli veizolai nepamatė kokios klaidos. Sakė stengėsi vyrytis atsiųsti man švarų tekstą, bet, matau, stengtis reikia labiau. Be to, kaip redaktorė kai ką negailestingai iškirpau. Bet labai mažai. Ir primenu: Viengungio nuomonė ir Lapės pamąstymai beveik visomis temomis  NESUTAMPA:)

Pagarba visiems beskaitantiems. Ypač visoms.

Po paskutinio mano pasisakymo, kupino atgailos:) ir šiaip keistų minčių, eteryje dominavo visiška ramybė. Tad jau iš anksto buvau nusiteikęs šįkart kaip reikalas pilti alyvos į ugnį. Jau galite įsivaizduoti mane, tokį drūtą su 2 dideliais bidonais alyvos, žingsniuojanti link ugnies.

Tai vat, jau ruošiausi tos alyvos visur pritaškyt, idant lietųsi emocijos kaip tos karštos liepsnos, bet... žiūrėjau aš į tą mergaitę Rūtą, klausiausi MŪSŲ himno ir visai suminkštėjo viengungio užgrūdinta it damasko plienas širdis. Pastačiau alyvos sklidinus bidonus toliau, ateičiai :), o ji tikrai ateis, pažadu.

Nors dar ryte, žiūrėdamas mūsų mielos Rudosios įdėta klipuką su žydrais berniukais besimaivančiais ekrane, oi kiek visko buvau prigalvojęs parašyti. Bet jau geriau po aukso medalį kasdien ir kad dažniau vaikiai garsintų mūsų mylimą žemelę, aš ir visai geras pasidarysiu ir aštriu žodžiu nebegrūmosiu. Galbūt... :) Susimąsčiau aš apie sportininkus. Na ok, su vyriška gimine viskas labai aišku: tobulas atletiškas kūnas (na gerai jau gerai, sumo imtynėms darom išimtį).

O ką galvojate apie moteris sportininkes? Pvz. plaukikes. Nelabai aktyviai domėjausi iki šiol šia sporto šaka, bet šiom dienom vaizdų prisižiūrėjau. Nežinau, kažkaip man bendras vaizdas nekoks. Labai jau nemoteriška. Ne pati sporto šaka, o tie platūs moteriški petukai. Teko pažinoti ir baigusią plaukikės karjera - vis tiek pečiai įspūdį daro. Dar blogiau manau yra rutulio stūmimas, o ką mačiau blogiausio tai - kultūrizmas. 

Na, nepykit, mielos moterys, treniruotas kūnas gražu, bet viskam savos normos. Matyt aš senamadiškas: man mergina visų pirma turi būti moteriška. Na aišku, sportiškas kūnas yra gėris, bet sportininkė - čia jau klausimas :) Apskritai, sakyčiau vėl artėjame prie diskusijos: kaip čia suprasti, kai vyras, tai gali būti ir su mazoliu ant pilvo, o kai moteris - tai ir laiba, ir liekna, ir ne per daug sportiška, bet kartu ir atletiška.

Taip, taip, visiška nelygybė, nesąmonė ir neteisybė:) Ar tikrai?:) Apskritai, dvigubų standartų labai daug. Labai daug.

Vienas pagrindinių - neištikimybė.

Kaip teko daryti neformalią apklausą ragaujant alų, vyną ar kitus stipresnius gėrimus, dauguma vyrų mano, kad neištikimybė tai yra... na, kaip vienas sakė: "aš tiesiog pasidulkinau, o širdyje aš tai ištikimas" :) Dar kitą žinau, kuris niekada nebuvo be meilužės, nesvarbu kad 20 metų kaip vedęs. Ir per tą laiką visada sakydavo, kad jam šeima aukščiau visko, o vos ne kasdienių nuėjimų "į kairę" net nelaikė ir nelaiko neištikimybe. Bet jei sužinotų, kad jo antroji pusė nors kart "nuėjo apsipirkti".... oi kaip būtų nekas.

O vat jei moteris....

O vaikeli...:) Mušiausi aš į krūtinę, kad AŠ NE TOKS... Po to, kažkada gerai susimąsčiau ir supratau, kad aš vyriškai giminei tikrai esu tuo klausimu atlaidesnis ir, jei koks draugelis nuėjo į šoną, tai mielai ir pridengsiu, ir net pateisinimo žodžių rasiu. O štai moteriškai giminei jau tikrai niekaip... Visai niekaip. Sakot teisybės nėra? O kada ji buvo?

Apskritai yra juokinga vienas dalykas: vos ne visi vyrai ieško nekaltos. Ir kuo labiau ieško, tuo jų mažiau :) Išeina, kad vyras turi permiegoti su kaip įmanoma daugiau, kad būtų vyras (čia manau apskritai atskira tema pamąstymams antradieniniams), o moteris būtinai turi būti nekalta:) Tai, atsiprašau, čia kažkaip logiškai nesigauna - iš kur rastis toms nekaltoms, jei devizas su kuo daugiau permiegoti.

Čia tas pats kaip nuvažiavus į kokią Kretą girtis, kad vaikščiojai turistų nepramintais takais. Žinoma, pasitaiko visokių perlų ir gyvenimas nustebina viskuom. Pvz. teko sutikti "mergaitę" kuriai 37, o ji vis dar nebandžiusi kūniškų malonumų ir saugo save tam vieninteliui, svajonių princui ant balto... matyt plieninio žirgo ir kvadratėliais ant pilvo. Teoriškai tauru, kilnu, bet... geriausi metai jau nuėję, manau... Ne per žiauriai aš čia?:) Ech, tas olimpinis medalis tikrai išmušė mano ryžta pilstyti alyvą visomis temomis, kad aistros ir emocijos šokinėtų kaip ta ugnis, alyvos gurkšnį gavusi... visiška melancholija...

Bet grįžkime prie temos: ir kam man ta lyčių lygybė, kai aš pats diedas esu :) Taigi, su neištikimybės vertinimu berods išsiaiškinom - visiška diskriminacija. Tačiau ją palaiko ir Viengungis - ech mielosios, aš šiandien svajingai nusiteikęs - galite mėtyti tuos akmenis į mano daržą - bala nematė. Be to, kaip nuskambėjo viena frazė spektaklyje "Normanų pergalės": "po 8 bendro gyvenimo metų ir į vitrinas pasižiūrėti norisi". Gal ir kitokį terminą minėjo, bet... mintis tai ta pati.

Bandau suprasti, kodėl moteriška neištikimybė taip nenusakomai baisiau nei vyrų... Gal dėl to, kad įeiti ir įsileisti skirtingas reikalas? Gal dėl to, kad vyrai negimdo... gal. Su savo nuomone susilaikysiu - alyva ugniai kurstyti jau saugiai pastatyta :) Tegyvuoja sportas ir ištikimybė. Nenusakomai įdomus tas mūsų gyvenimas... Vos paspjaudom į šulinį ir tenka iš jo paties godžiai gerti.

O pabaigai su įžvalgom kitam antradieniui: "Visų moterų nepamylėsi, bet stengtis reikia"

Visada ir visas Jūsų - Viengungis.