Viengungio užrašai. Apie kiaules ir kales.

Nors Lapė, skirtingai nei Viengungis, galvoja, kad vyras gali būti kiaulė kaip ir boba, o dama -  tikras vyras:), absoliučiai nepaisant žodžio giminės; nors Lapei, mielas Viengungi, šitas tekstas banalokas ir pasirinkta tema jau gerokai pavalkiota, be to - kartojiesi, dalinuosi, kad tik "Lapės vestuvių" skaitytojai turėtų ką užkandžiaudami per pietus paskaityti:) P.S. Kaip šito blogiuko redaktorė griežtai atsisakau dėti tavo seksistines ir vulgarias nuotraukas! Net ir sekse man reikia stiliaus.

Sveikos mielosios,  ypač mielosios skaitytojos.

Šiandien norėčiau panagrinėti vieną įdomesnių temų apie mūsų vyrų ir Jūsų nepakartojamų gyvenimo gėlių - moterų santykius. Ką gi, kadangi alyva dar nuo praėjusios karto stovi kažkur kampe, tai metas būtų ją smagiai papilstyti per žarijas.

Taigi, teškiu garsiai ir atvirai: VISI vyrai KIAULĖS, o moterys KALĖS.

Prieštaraujančių bus? Ne? Kaip tai ne?

Jau vienai pažįstamai buvau užsiminęs, kad vienas tūlas viengungis žada atsistoti ir garsiai per Rudosios blog'ą išrėžti šią tiesą visiems į akis. Ir ką Jūs manot? O gi iškart buvau įpareigotas tam viengungiui perduoti, kad visa tai yra grynų gryniausia NETIESA.

Galbūt, galbūt. Bet norint teigti ar paneigti reikia argumentacijos. Argi ne taip?

Gal pradėkim nuo to, kad atidžiai panagrinėkime šį, tokį rimtą pareiškimą.

Visų pirma aš net pats giliai nustebau - kodėl žymusis pasakymas toks feministinis. Turėtų skambėti taip: visi vyrai kuiliai, na bent jau paršai, o moterys kalės... o dabar kiaulės. Atsiprašau, vyras kiaule būti negali, nes kiaulė - moteriškos giminės sutvėrimas. Negi aš neteisus? Negi vėl linkstame link žydrųjų vyrukų... bet šįkart palikime juos ramybėje. Na kiaulės, tai kiaulės.

Taigi, galvoju kuo gi tie paršai - kiaulės tokie, kad vyrai priskiriami šiai klasifikacijai?

Bandom sudėlioti viską į lentynėles (taip taip, kaip viena ne jauna mergaitė rašė: aš be tolerancijos ir viską į lentynėles dėlioju... ai, tebūnie, negi dabar paneigsi) taigi, kiauliškumo požymiai:

1. Didelis ir storas. Ir dar pasakykit, kad ne, ypač po vestuvių yra žmogiškas vyrų polinkis kiaulėti išoriškai :) Hm. didelis ir storas. Nu gal... į save pasižiūrėjau.... na būčiau kokio mėsos kombinato svajonė. Kadangi vis pasportuodavau tai turėjo susiformuoti puiki šoninė: čia raumenukas, čia lašinukas, čia raumenukas, čia ....  gerai parūkius ir pakepus... :):) 

2. Vyrai yra nepraustaburniai - suprask labai kriuksi: tai vulgarūs, tai šiaip grubūs... tai gėlių per pasimatymą nepadovanoja 

3. Nesveikai maitinasi. Na taip, toms kiaulėms nesekasi. Kombikormas ir kombikormas, oi, atsiprašau, čia juk taip nelietuviška. Pasitaisau šiuolaikiškai: kombinuoti pašarai. O kas ten juose? Aišku, kad visokie tukinantys krakmoliniai preparatai ir gausybė E621. Ką vyriokai, bulvių traškučiai nieko neprimena :) kriukt, kriukt, kriukt... Kad jau prašnekome apie maistą, tai be abejo, yra juk kuilinės giminės atstovų, kurie sveikai maitinasi. Matyt juos reikėtų vadinti šernais. Suprask natūralūs produktai: gilės, šaknys ir t.t. Beje, šernas juk nesiskutęs kuilys - Rudoji, ar ne tau ten apšepę vyrukai patinka? A? Bet kaip be žiūrėtum, nors ir apšepęs, nesiskutęs ir sveikai besimaitinantis - vis tiek kiaulė.

4. Girti vyrai... oi, čia jau atskira tema. Ir net nežinau, kuom kalti paršai, bet girtas diedas, tik paršo vardui gėda daro :) 

5. Šika kur valgo. Hm, kaip suprantat, ne apie maistą čia kalba. Ėmė Viengungis ir susimąstė, ir paniro į praeities įvykius, nuotykius ir šiaip prisiminimus. Reikalas slidus sakyčiau. Nepatikėsiu, kad nė vienas (nė viena) neturėjo kažkokių santykių, kurių geriau būtų buvę neturėti... Ar Viengungis taip pat? Galbūt. Istorija nutyli... Ech tie vyrai... na pala pala, ne ką mažiau ir moterys... gal dėl to ir vadinama bendrai  KIAULĖMIS.

Lentynėlių galima būtų dėlioti daugiau ir daugiau, bet tai padaryti paliksiu Jums mielosios, jus įdomesnį požiūrį ir suvokimą turite tuo klausimu, taip kad komentaruose kreiškitės drąsiai. Aš, Viengungis, jau įpratau akmenys iš savo daržo rankioti :) o ir šiaip, bus smalsu Jūsų nuomonę išgirsti. kriu, kriu :)

Bet grįžkime į naminių gyvūnėlių pasaulį... Apie kales.

Sako kalės (šunų antros pusės) yra prieraišesnės, mielesnės, mažesnės ir smulkesnės, tvarkingesnės ir... neapmyža visų namų. Ei vyrai, Jums tikrai nieko neprimena? :) Keleta eilučių aukščiau pasižiūrim... beveik iš serijos šika kur valgo.

Tikrai visi vyrai kiaulės, net ir šunys... ech. Bet grįžime iš tos kiaulidės.

Prie visų kalės privalumų išvardintų aukščiau reikia pridėti vieną minusą, kuris turėtų skambėti: "bet kai prasideda ruja...."

Aš niekada nesigilinau į kriuksinčių padarų hierarchiją, o vat su šunų - teko susidurti. Ten lyderiai patinai, bet visas paradas vyriškas, kaip sakant po padu... tiksliau moteriška pėdute... Vyrukai, na, vis dar panašumų neįžvelgiat? Valdo kalės... taip taip, tos gražesnės, prieraišesnės, silpnesnės... tokios fainos, fainos, kol neprasideda ruja :) Kur link Viengungis lenkia? Kol kas dar niekur, tiesiog mūsų žaviųjų skaitytojų fantaziją lavinu :) Jau spėju, kad daug visokių pašalinių minčių atsirado pas visas, kurios po aukštakulniais apauta pėdute kriuksinčią minią laiko... ir piktų minčių atsirado, nes rujojančiom vadina. O man žavu, nes kai kurios ir  save atranda... ir aišku mintyse Viengungi apurzgia...

Labai įdomu, kad žmogiškoji ruja prasideda ypač tada, kai koks kuilys ima ir prikiaulina. Ir staiga pasigirsta grėsmingas pareiškimas: tuoj aš jums parodysiu, kuiliai, kalės išeina į miestą. Laikykitės. Negirdėtas pareiškimas? Na jau, na jau, labai abejoju :) aišku logikos nėra: kalės į miestą, bet drebėti turi kiaulės, oi, atsiprašau, kuiliai :) Ir ką toks pareiškimas turėtų reikšti? Kad eisim per gyvenimą ir daužysim tų vyrų širdis bei tuštinsim jų pinigines? Galbūt. Nežinau. Na gerai, gal ir žinau... šiek tiek :) ai, visokių jų yra :) ir rujojančių ir šiaip, nežinančių ko nori. Visko būna. Bet grįžkime apie kales. Tai kodėl moterys kalės? Nes vyrai dėl jų "pjaunasi"? Nes po jos uodegos pavizginimo visas būrys iš paskos seka? Nes ji daugiau loja ir viskuo nepatenkinta? Hm, gal. Kiekvienai savo ir savaip.

Kad ir kaip mes bevadintumėm vienas kitą: vištomis ir gaidžiais, kalėm, kuiliais ar kitaip, nori nenori, traukia mus vienus prie kito.

Juk neabejoju, kad ne vienai, taip miela prisispausti prie neskusto skruosto, nors jis ir šiek tiek duria, taip miela apkabinti pilvą, nors jis ne kvadratėliais, jausti kaip plaka širdis. Jei dar malonu jausti susikabinusių rankų šilumą, kvėpavimo alsavimą ant skuosto, jausti žvilgsnio jaukumą, nesvarbu, kas ką ir kaip pavadins... Gal metas pradėti mėgautis kol dar galim ir neparadom kartu to, kas mus vis dar jungia...

Gražios savaitės mielosios.

Viengungis.