Yra vyrukų, kurie pakenčia mano nenormaliu
greičiu besikeičiančias nuotaikas. Ir
daug ką man atleidžia, nes ir aš moku elgtis šlykščiai. Tokių, su kuriais pati
jaučiuosi šiek tiek vyrukas, kai juokaujam, leidžiam mano aitvarą nešienautoje
pievoje, maudomės jūroje naktį, kai dalinamės įgyvendinamais-neįgyvendinamais darbų
planais ir svajonių kelionių kryptimis, kai kertam antros dienos cepelinus ir garsiai klausom muzikos
automobilyje.
Šitie vyrukai sugeba būti natūraliai
nuostabūs auksaplaukei Lapei, kulniuojančiai juodais, lakuotais aukštakulniais
Vilniaus grindiniu 6 val. ryto, ją ištikus emocinei krizei, kai nenorėdama
pradedi šniurkščioti nosimi ir suknios kraštu valai varvančias ašariukes, savęs
ar nesuprasi ko gailėdama.
Ryte atsibudusi supratau, kad už
tą trigubą apkabinimą prie "Pramogų banko" galima būtų daug ką atiduotiJ Love you boys.
Norėčiau, kad šita bičiulystė
niekada nesibaigtų.
Lapė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą