Paskutiniai šių metų Sekmadienio skaitiniai

Aleliuja, šventės į pabaigą! Vėl bus galima įkristi į darbų darbus ir vargo nematyti. Gal ir gerai buvo rimtuoju būdu pakalėdoti, nes net nereikia judinti vidinės motyvacijos ir taip krutinti visų vestuvių reikalus norisi.

Va taip va panašiai dabar ir atrodau:) Kalėdų vakaro tai iš viso nenoriu atsiminti.

Ryt Nauji. Aš jau trečius metus juos sutikinėsiu „Trasalyje“. Pas mus bus linksma, visada susirenku gerą kompaniją. Ir, kai gerai sudėlioji programą, ja tiki, tada lengva ir visus svečius linksminti. Tiesą pasakius, tai galioja visiems renginiams. Organizatoriui negali būti gėda už tai, ką jis organizuoja. Be abejo, kartais mano ir užsakovų požiūriai, skoniai skiriasi, bet visada stengiuosi iš paskutiniųjų padaryti tokią šventę, kurioje pačiai norėtųsi dalyvauti. Ir, to tak, man skauda širdį, kai turiu kelias vestuves tą pačią dieną, nes nors ir atiduodu savo geriausius koordinatorius – pati gi visuose smagumuose nesudalyvaujuL

Bet pereikim prie linksmesnių dalykų. Metų apžvalgėlė. Tiek visko įvyko, kad bijau ką nors praleisti, kokio nors vardo nepaminėti. Atleiskit, pasitaisysiu vėliau, jei prisiminsiu. Metai buvo su įtampėle. Lėkimo mega greičių – belenkiek. Beje, atrodo, kad pagaliau gal ir suaugau, nors, kita vertus, vizualiai atrodo, kad jis, laikas kaip tik pradėjo suktis atgal kaip nuostabiam filme "The Curious Case of Benjamin Button" (kas nematėt, būtinai pasižiūrėkit šitą mažumėlę jumoristinę, bet iš tiesų graudžiai poetišką holivudinę, fantastinę dramą su tiek puikių aktorių). Negana to, kad nupirkusi sūnui mažą aitvariuką, užsidegiau aitvarų manija ir jau žadu savo  PKD BUSTER SOULFLY keisti į ką nors didesnio, nepaisant to, kad kartą vos nenusisukau galvos prie Baltojo tilto, dar ir dantis pabalnojau breketais, tai dabar jau tikrai jaučiuosi visada aštuoniolikosJ

Labiausiai dievams esu dėkinga už sutiktus žmones. Kai kurie liks su manimi ilgam tapę draugais, kiti pasirodė tik epizodiškai, bet bet kokiu atveju visi jie sukūrė man metus tokius, kokie jie yra. Ir, pasikartosiu, nieko nėra brangesnio už tikrus draugus.

Savo lapiams šiais metais dovanojau absoliučiai ekologiškas dovanas. Naudojau tai, kas jau kažkada buvo pagaminta: iš namuose rastų medžiagos skiaučių siuvau varlytes, Mint Vinetu knygyne kiekvienam parinkau po knygą, o įpakavimams naudojau popierinius prekių maišelius, kuriuos apsiuvau nusižiūrėjusi iš Supermenų (mergelės, ačiū už žvaigždišką dovaną)

Ar buvo atradimų? Aišku, kad buvo. Jei jau nenutinka naujų, nepatirtų dalykų – reiškiasi, vaikeli, pensijytė ant nosies ir reikėtų susimąstyti.

O už darbinę patirtį būsiu amžinai dėkinga Jums, brangieji:

Aiste ir Ričardai, seniai besimatėm. Kaip gyvi?

Foto: Reda Mickevičiūtė

Mano brangučiai Jurgita ir Aurimai:* Kai prisimenu tuos blynus rytmetinius, tai iš karto saldu ant širdies pasidaro. Noriu Jus pamatyti belenkaip.

Foto: Fotopastelė

Birute ir Vaidotai, klausykit, gal jau turim šventinę dovanėlę?!

Foto: Fotoplunksna

Ieva ir Jurgi, kaip jūs?

Foto: Fotodart

A ir S, džiaugiuosi, kad prisidėjau prie to grožio, kurį Jūsų kieme sukūrėm.

Foto: Algirdas Bakas

Živile ir Jurai, nu jums pokyčių praeiti metai atnešė irgi nemenkaiJ

Foto: Saulės pieva photography

Ritule (kitaip nei mažybiniu-maloniniu vardu negaliu į tave kreiptis) ir Povilai:***

Foto: Saulės pieva photography

Šaunieji Augusta ir Šarūnai, miss you guys:*

Renata ir Andriau,

Olia ir Alessio, brangieji, kaip šventės pas Jus?

Ieva ir Mariau, kai noriu kam nors pasekti pasaką, tai pavartau Jūsų nuotraukasJ

Foto: Algirdas Bakas

Milena ir Mariau, Paulius pasakojo, kad per Jūsų vestuves paslapčia braukė ašarą. Ups, išdaviau, bet sake, kad nesusilaikė, kai pradėjot šokti.

Egle ir Lukai,

Evelina ir Andriau,

Šarūne ir Gediminai, aš nemelavau, kai sakiau, kad laukiu, kada pasirodysit Vilniuje;)

Foto: Adas Vasiliauskas

Aurelija, Mariau ir Lija,

Dovile ir Laurynai, džiaugiuosi, kad ne tik tapote draugais, bet dar ir radau savo Vytukui nuostabią dantukų fėją:*

Foto: Lina Aidukaitė-Valskienė

Lukai ir Irina, how are you keeping?

Foto: Bird photography

Migle, Tomai ir Gabrieliau, buvo smagu vėl Jus pamatyti ir jau trise:)
Neringa ir Mantai, vakarais retkarčiais vis pažiūriu Jūsų vestuvių nuotraukas. Ech...

Foto: Lina Aidukaitė-Valskienė

Pauliau ir Viktorija, aš irgi sakau, kad gyvenimas yra tikras rock’n’roll’as!

Foto: Lina Aidukaitė-Valskienė

Irma ir Gediminai, nu Jūs tai patys žinot, kad tarp mūsų po visko love forever, bet gal jau laikas pasimatyti?

Foto: Ieva Grinevičiūtė

Aiste ir Gediminai:*

Foto: Saulės pieva photography

Vita ir Eventai, tai kada tos įkurtuvės?:)

Foto: Tomas Larionovas

Jolita ir Vadimai, jau sutarta, pas Jus ruošiamės su Renata iš karto po Naujų.

Mažučiai, gražučiai Aiste ir Robertai, myliu, myliu:*

Giedre ir Dimitri, kaip Jūs?

Foto: Reda Mickevičiūtė

Inga ir Einorai, tokius šokius seniai kur buvau mačiusi, jaučiausi kaip filme.

Foto: Saulės pieva photography

Gražuoliai Guoda ir Arūnai:*

DOYOU PHOTOGRAPHY

Su kai kuriais darbas buvo tikras iššūkis, bet niekas gi nesako, kad turi viskas būti labai lengva ar ne?  Iš kai kurių daug ko pasimokiau, po kai kurių vestuvių išgyvenau krizes, su kai kuriais aptarti ne tik darbiniai, bet ir asmeniniai reikalai, o štai išmanųjį telefoną įsigijau tik Irmos dėkaJ Be galo dėkinga esu savo lapiams, Jūs visi buvot šaunūs pagalbininkai ir visus jus nuoširdžiai myliu. Pailsėkit dar šiek tiek, bet greitai vėl kibsim į darbus. Žodžiu, praėję metukai buvo puikūs. Norėčiau, kad ir kiti nebūtų prastesni.
Ačiū ir visiems tiems, kurie skaito mano tinklaraštį, kurie rašo man gražius laiškus ir taria malonius žodžius sutikę viešoje vietoje. Atsiprašau, jei kartais neturiu ką Jums atsakyti ir tiesiog idiotiškai šypsausi, patikėkit, tas mano idiotiškumas natūralus, nes tikrai nežinau, ką tokiais atvejais turiu atsakyti.

Šito absoliučiai tikslaus Lapės portreto autorius ir stilistas - Liutauras Salasevičius. Mielas drauge, a tu gali pagalvoti, kiek mes visko per metus išgyvenom?

Kaip su pažadais kitiems metams?

Pažadu dvi naujas tatuiruotes garantuotai, jau net niežti, kaip noriu.

Pažadu, kad jos bus vienintelės ateinančiais metais. Pažadu, pažadu.

Pažadu dar labiau stengtis ir padaryti kiek galima smagesnias šventės visiems žmonėms, kurie į mane kreipsis pagalbos.

Pažadu kaip nors pradėti kovoti su chaosu, kuris baigia mane užvaldyti.

Pažadu daugiau skaityti ir rašyti ir kitais metais vėl sugrįžti į universitetą bei nubėgti dar daugiau kilometrų.

Ir OMG, vos nepamiršau, tikrai pažadu išlaikyti tą vairavimo egzaminą. PAŽADU.

Ir dar paleisti pagaliau savo internetinį puslapį pažadu. Šitą darbą padarysiu kiek galima greičiau, nes jau kaip ir gėda.

Tai gal tiek šiam sekmadieniui? Sutikit kaip reikian ateinančius ir, blem, pagaliau padarykit juos tokiais, kad būtų ką anūkams papasakoti. Ir ženkit žingsnius, kuriuos jau seniai reikėjo žengti. Mažiau tuščio moralizavimo, daugiau tikrumo. Tikrų jausmų, tikrų draugų, tikrų susitikimų, apsikabinimų linkiu Jums. Tiek štai man dabar ant liežuvio galo buvo, tai ir susakiau. Myliu jus visus, gi žinot:* Būtų įdomu išgirsti, kokių pažadų sau kitiems metams turit Jūs. Čin,  čin.

Lapė