Sekmadienio skaitiniai. Atidunda

Šią savaitę viskas vyko sklandžiai. Taip, lyg iš karto viskas rašytųsi Sekmadienio skaitiniuose. Bet tai visiškai nereiškia, kad aš turiu pasakoti nuosekliai. Mano mintys kaip skruzdėlės – eina kur nori. Eina ir eina nesustodamos. Greitai. Universitete mano mylimas ir gerbiamas profesorius Petras Bražėnas sakydavo, kad mano sakiniai baisūs. Ne, išsireikšdavo daug švelniau. Nors tai būdavo pabarimas, iš tiesų aš jausdavausi išskirtinė. Nes mano sakiniai gali būti be veiksnio arba be tarinio. Ir čia ne noras būti kitokia, ne, taip tiesiog mano galvoje gyvena mintys.

Foto tikrai genialios fotografės Ellen Rogers. Jos darbai sukelia man katarsį.

Kad pagaliau žiema, supratau šiandien išbėgusi su Saulium įveikti savo ilgąją distanciją. Ant balelių ledelis, todėl kvėpuoti tenka per skarą kaip kokiai banditei, nes peršalti pirmomis gruodžio dienomis nesinorėtų visai. O nebėgti negali, nes: „my body is my weapon, this is how I fight“. Būtinai pažiūrėkit šituos reklaminius įrašus, jei vis dar svarstote: http://www.youtube.com/watch?v=A_ooJE9Veo0 ir http://www.youtube.com/watch?v=XPTpEkdceic. Saulius įkalbinėja mane imti rudenį visą maratoną ir aš jau beveik palaužta šiuo klausimu. Šiandien bėgdami šventiškai išpuoštu Gedimino pr., kuriam tetrūko lėtai besileidžiančių snaigių, kaip tik prisiminėm nuo ko viskas prasidėjoJ

Foto pasiilgto jau Victor Morozov. Gal, sakau, arbatos kokią dieną, ką?

Dar šią savaitę atradau Kalėdų skonį. 

Tiesą pasakius, jau buvau šitą kokteilį ragavusi anksčiau, bet artėjant šventėms supratau, kad jis būtent toks ir yra. Užsimerki ir paragauji Kalėdų, kvepiančių gvazdikėliais ir apelsinais. Kai Justė jį maišo – beveik atrodo, kad buria. Ragana ana yr. Gerąją prasme, aišku;) 

Nu, viena kartą „Berlin‘e“ buvo ir blogąją prasme, bet aš pati kaltaJ Paragauti „Orange moon“ (taip vadinasi būtent Justės sukurtas kokteilis ir, Jesus, jis net turi nuosavą facebook profilį https://www.facebook.com/bacardiorangemoon?fref=ts, kur surasit ir jo receptūrą) galit neseniai duris po Vokiečių g. „Čili kaimu“ atvėrusioje įstaigoje „Tas Pub‘as“. Jei jie išneštų tuos per vidurį stovinčius griozdiškus stalus – ten visai būtų smagi vieta ne tik ką nors gardaus vis paragauti, bet net iš kokį šokį suraityti, o tai dabar DJ bergždžiai dirba. Barmenas Bartas sako, kad kokteilis skanus, bet labai ilgai užtrunka sumaišyti. Jaunas dar, nežino, kad visiems geriems dalykams reikia laikoJ Be to, čia ne koks „Cuba Libre“, čia „Orange moon“ šiaip jau. O ragavot kada mėnulio?

Iki kokteilio buvo prieita po O. Koršunovo spektaklio „Shoping and Fucking“. Rodė paskutinį kartą, tad negalėjau likti ta, kuri nematė to revoliuciją Lietuvos teatrininkų pasaulyje sukėlusio ir vis dar stipriai apkalbamo spektaklio. 

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka "Lietuvos žinios"

Man buvo šlykštu. Adas, kuris man palaikė kompaniją, sako, kad svarbiausia, jog spektaklis apskritai kažką sujudina, net jei emocija, ištikusi po spektaklio, yra pasišlykštėjimas. Šlykštu buvo nuo pradžios iki galo. Ir, tikriausiai, man labiau nepatiko nei patiko. 

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka "Lietuvos žinios"

Čia pirmas atvejis, kai man reikia dar kurį laiką pagalvoti, ką man norėta pasakyti, parodyti. Aš nesupratau režisieriaus žinutės. O, Dieve, kaip tai yra baisu. Buvo ten keletas reikšminių tokių lozungų išsakyta padugnių lūpomis. Visi kažkokie su amžinomis žaizdomis iš vaikystės. Žodžiu, man reikia teksto šiuokart, atidaus perskaitymo, nes niekaip neįžvelgiu iš vieno pamatymo režisieriaus genialumo. Ir mano teatro dievas štai nužengia viena pakopa nuo pjedestalo. Draugė Sandra iš nykštukinių chebros sakė, kad dar nematė manęs tokios liūdnos.

Nuotaiką pataisė tik „Rene“ ilgieji šonkauliukai. 26 Lt, jei neklįstu. Dar kažkiek sumokėjau už ridikų ir ropių salotas. Nu super, super. Šiek tiek rieboki, kitokie nei „Rib room‘o“ glazūruotieji, kuriuos irgi ragavau šią savaitę, bet taršiau visa išsimozojusi tais riebaliukais ir buvo gardu, gardu. Ugnė (irgi iš nykštukinių chebros) drąsiai metė pirštinę ir pareiškė, kad jos namuose gaminami yra daug geresni, tai dabar laukiu skambučio kiekvieną dieną, kad tuo įsitikinčiau. Vegetarų skausmui turiu pasakyti, kad nesveikai mėgstu šonkauliukus: glazūruotus, lietuviškus, troškintus raugintuose kopūstuose, parūkytus – visokius. O kol laukiau šonkaulių "Rene" ant popierinės staltiesės pieštuku nupiešiau rąstinį namą. Kažkas paišė lytinius vyriškus organus, nu, bet čia kiekvienam savoJ

Ką veiksim kitą savaitę? Dirbsim, dirbsim, tada dalyvausim viskio degustacijoje „Holiday Inn“ viešbutyje gruodžio 6 d., 7 d. renginukas, o visu kitu laiku esu atvira rimtiems ir įdomiems pasiūlymams.

Geros ateinančios savaitės, mielieji. Jei su tokia nuotaika – tai kalnus nuversim!

Lapė