Aistė ir Gediminas. 10!

10! Tiek metų Aistė ir Gediminas gyvena santuokoje. Laimingi ir gražūs. Su dviem šauniais sūnaitėliais. 

Ceremonija, skirta santuokos jubiliejui Liškiavos bažnyčioje buvo jaudinanti iki ašarų. Toje pačioje bažnyčioje Aistė ir Gediminas susituokė prieš 10 metų. Roneta ir Justinas buvo nuostabūs. Po jų paskutinės dainos ne vienas svečias braukė ašarą.

Visos foto mano brangiųjų, nuostabiųjų www.saules-pieva.lt mergaičių.

Visa tai, aišku, yra kuo puikiausia priežastis šventei! Šiltai. Šiek tiek rožinei, šiek tiek alavinei - būtent taip vadinamos 10-osios vestuvių metinės. 

Stalą gėlėmis, kurias paruošė "Indigo gėlės", šį kartą dekoravo Lapės koordinatorius-asistentas Paulius. Ir jam visai neblogai pasisekė:) Šventę šventėm Nakcižibyje - vienoje tų išskirtinių vietų Lietuvoje, į kurias visada norisi sugrįžti. O dirbti ten lengva ir malonu.

Mūsų alavas pavirto Hans'o Kristian'o Andersen'o garsiosios pasakos "Alavinis kareivėlis" motyvais, mažutėmis detalėmis, užuominomis. Tik... mūsų pasaka dar nesibaigė. Aiste, Gediminai, ilgai ir laimingai...

Torto figūrėles ir vyrukų butonjeres ruošė Agnė Mikalauskienė https://www.facebook.com/jaukus.leliukambarelis

Tortą iškepė Mažosios ragainės darbščiosios kepėjėlės.

Ech, gražūs tie santuokų jubiliejai...

Dėkoju visai komandai už puikų darbą, o nuotraukų tikrai bus daugiau. Kažkada:) 

O čia, kad prisimintumėt vieną gražiausių pasiaukojančios meilės istorijų http://www.youtube.com/watch?v=aYdV3fWsm7U Together forever:)

Lapė

Tobulos Neringos ir Manto vestuvės. T-O-B-U-L-O-S!!!

Aš nė per plaukelį nemeluoju. Jūs tik pažiūrėkit Linos Aidukaitės-Valskienės nuotraukas! Aš negaliu patikėti, kad prie šitų vestuvių pridėjau pirštą. Savo lapiškos letenėlės pirštelį. I love my job, aš Jums sakau. Kai pamatau tuos laimingus veidus, tas tikras emocijas -  suprantu, kad darau būtent tai, ką noriu daryti. Neringa ir Mantai, Jūs nuostabūs nuostabiausi. Kada darom visų nuotraukų peržiūrą? Ai, dar noriu pridurti, kad tobulomis vestuves pirmiausia padaro tobuli į jas susirinkę žmonės. Jesus, aš noriu šitose vestuvėse sudalyvauti:)

Nuotakos stilius (makiažas, šukuosena, suknelė - Liutauras Salasevičius "Madam pareis vėliau"

Šventės gėlėmis rūpinosi Marius Kiaunė

Nuotakos fotografijų paroda

Svečius šokdino ir visaip kitaip linksmino "Saulės kliošas" - jiems rašom už tą vakarėlį 10 su pliusu:)

Vakarienė vyko "Fiorentino" kiemelyje, tačiau tai buvo jungtinis šio restorano ir "Taurakalnio" projektas.

Nuostabiosios kėdės iš "Užupio antikvariato" 

Spaudos darbelius tobulai atliko "DU ABU", Vilma, tu irgi tikrai tobula:*** Kaip kvietimus į vestuves siuntėm knygas "Mažasis princas". Vieną dovanų gavo ir koncernas. Tada ant stalų atsirado rožės. Gal net visai nekeista, kad būtent šias vestuves padėjo planuoti Lapė:)

Stalo kortelės - skirtukai liko svečiams kaip dovanėlės

Baltuoju fortepionu grojo Alvydas Pociūnas

Vat štai kokia pasaka buvo sukurta. Tikrai noriu dar.

Begaliniškai esu dėkinga visai komandai, kuri prisidėjo prie šio stebuklo kūrimo: Lapei Renatai ir Karoliui, Liutaurui Salasevičiui, fotografei Linai Aidukaitei-Valskienei, "Fiorentino", "Taurakalniui", Zenkai, "Liramta" vyrukams, Mariui Kiaunei. Bijau ką nors praleisti, bet tikrai visiems visiems žemai lenkiuosi.

Apžavėta, sužavėta Lapė

Mes įsimylėjom Kauną!!! Neklauskit dabar kodėl, nes tiesiog nėra laiko - ruošiamės Viktorijos ir Pauliaus vestuvėms. Viską papasakosiu sekmadienį. Ne, pirmadienį, nes sekmadienį gi MARATONAS!!! Palaikančių 9.30 laukiame prie katedros.

O Viktorija ir Paulius yra netipiški kauniečiai, tad ir vestuvės nebus visai tipiškos Kaunui - smagus kokteilių vakarėlis. Kuriam po truputį raudoną vabaliuką, tikrinam garsą, puošiamės... Už "Metropolio:" viešbučio lango, matau, teka saulės, mes pakuojamės daiktus. Būtinai pranešiu visas naujienas:) O čia jų priešvestuvinė fotosesija. Ar bus per vestuves gitarų? Tai aišku, kad bus!!! Eikit sau, nu, tokio smagumo priešvestuvinę seniai mačiau. Šiek tiek, vos vos daugiau yra čia http://aiduke.blogspot.com/2012/07/engagement-viktorija-paulius.html. Lina, laukiam tavęs Kaune:)

Lapė

Sekmadienio skaitiniai. Taip prasideda ruduo

O tai va. Jaučiasi, kad miestan sugrįžo ruduo. Iš vieno kito pageltusio lapo ant mano mėgstamiausio Vingio parko bėgimo takelio, iš sugrįžusių studentų būrių, besipildančio gerų renginių kalendoriaus, pranešimų apie teatro premjeras (būtina spalio 12 d. nuvažiuoti į Kauną, nes Kauno valstybiniame dramos teatre Jurašas Jonas stato „Baltą drobulę“, reikia įvertinti), atšalusių vakarų, orkaitėje keptų didžiulių obuolių, pagardintų cukraus ir cinamono pabarstukais... Nu, o man rudeniop, žiūriu, atbudo noras pasipasakoti, kas gero pamatyta, išgirsta, perskaityta ir paragauta per savaitę. Nors darbo lygiai tiek pat daug, kaip ir vasaros metu, bet jau į pabaigą, į pabaigą, tad vėl žadu rašyti reguliariai.

Niekam Lietuvoje jau ne paslaptis, kad išleidom Naglį į Korėją. Ta proga keliavom į „Steak house Hazienda“ restoraną, „Mabre“ viešbutyje. Nepaneigsi faktų: Naglis mėgsta pavalgyti, gali tą daryti nuolat; Paulius jau šį mėnesį keliaus į someljė kursus; o aš šiaip stengiuosi gražiai ir įdomiai gyventi – puiki kompanija įvertinti vieną mėgstamiausių Lapės maitinimo tiekėjų ir tinkamai išlydėti žmogų į tolimą kelionę. 

Dar viena priežastis, kodėl man reikia naujo padoraus ir išmaniojo telefono - nuotraukų kokybė:)

Nutiko gero ir blogoJ Aptarnavimas - beveik puikus. Mergaitė nežinojo apie rezervuotą staliuką, bet žmonių antplūdžio nebuvo, tad dėl to įsižeisti kaip ir nėra reikalo. Viskas atnešta laiku ir vietoje. Net perspėjo apie mano užsisakomos jautienos kietumą. Kol laukėm karštų patiekalų ragavom trijų rūšių alyvuoges ir mielai maloniai sau gėrinėjom Pauliaus išrinktą vyną. Ir tada atkeliavo pagrindiniai patiekalai. Porcijų dydis ir šiaip vaizdelis lėkštėse maloniai džiugino. Pauliaus viščiukas buvo superbiškas, mano jautienos kepsnys šiek tiek kietokas ir su viena neįveikiama gysla, bet šiaip gardus, o štai prabangusis (70 Lt ir kažkiek, jei gerai pamenu) Naglio jautienos kepsnys su kaulu, nu, ne itin, ne itin... Mačiau vargo jaunuolis ir būtų vargęs nežinia kiek laiko, jei nebūčiau garsiai pasakiusi nesukramtomų dalykų tiesiog nekramtyti :D Tai ir palikom odelių ir dar velniai žino ko:) Bet desertukui pasidalinom kiekvienas po „Trejų devynerių“ stikliuką, restoranas mus nudžiugino nuolaidėle (viskas tik per blatą) ir viskas baigėsi, manau,  laimingai. Svarbiausia, kad paturėjom tikrai malonų, šiltą pasibuvimą jaukioje aplinkoje. Tokie nebebūna šiais laikais itin dažnai. Kaip aš sakau, kai sėdi ir supranti: gyvenimas yra gražus.
Toliau sekė rimtesni reikaliukai, bet apie juos jau nebepasakosiu. Kitą dieną Naglimantui skaudėjo galvą, bet taip ir turėjo būti, nes gi išleistuvės. O aš paverkiau, nes buvo liūdna išsiskiriant, aš gerus draugus labai branginu, tačiau jau kitą dieną supratau, kad internetas visgi sumažina tuos atstumus iki minimumo. Be to, verčiu jaunuolį rašyti blog‘ą http://konstantinastripinakorejoje.blogspot.com/, tad kaip jam sekasi sužinau gana operatyviai. Šiandien juokiausi balsu. Paskaitykit.

Ketvirtadienį su Liutauru keliavom susitikti su Nicolas Jaar. 

A galit patikėti, anas baigė lyginamosios literatūros studijas. Aš apakusi.

Geras vyrytis. Nenustebino taip labai, kaip galvojau, ypač, po tos masinės psichozės, kai visi aplink kalbėjo, kaip į tą koncertą nori. Bet buvo verta pasistumdyti su masėmis, ir šiek tiek paalpėti nuo karščio.

Nuožmus Lapės žvilgsnis ir meilus Liutauro:)

Savaitės blogybe šį kartą skelbiu įdomią vadybą „Villon“ viešbutyje. Du kartus derinam tą patį meniu. Tada sužinom, kad Nicos salotos yra Nikos salotos. Gal aš ko nežinau? Tris kartus tai išgirdus jau negalėjau valdytis nenusišypsojusi. O apie gaiviųjų gėrimų pasiūlymą patylėsiu iš viso. Neturiu supratimo, kaip jį kas nors gali rinktis. Žodžiu, žiūrėsim, kas čia gausis. Gal kaip tik viskas baigsis puikiai.

O štai kelionė į Kauną buvo visa gėrybiška. „In Tilsit“, kur kitą savaitgalį švęsim vestuves, nustebino maisto patiekimu ir kokybe. Gaila, kad jie įsikūrę stoties rajone, nes sriubytės gardžios, vištienos troškinys su voveraitėmis – ir gražus, ir skanus, nieko super įmantraus, bet estetiškai tvarkinga.

Pietauti labai norėjom „Piccola Italia“, bet neįvertinom to fakto, kad atvažiavom į Laikinąją sostinę rugsėjo 1 d., tad vietų nebuvo, o laukti daugiau nei pusę valandos negalėjom. Taigi vėl mus priglaudė „Buon Giorno“, prieš kurį stūkso mano svajonių butas (tie antro aukšto balkonai man jau seniai patrauklūs). Pleptelėjom su gegužės mėnesio nuotaka Birute apie šį bei tą, net gavau lauktuvių!!! Jeee!!!

Va, koks gražus mano Birutukas:* Foto: www.fotoplunksna.lt Čia jų priešvestuvinė fotosesija http://lapesvestuves.blogspot.com/2012/04/vaidas-ir-birute-priesvestuvinis.html, o vestuvinę rasit kitame Vestuvės.lt žurnale, va. O paskui jau ir mano bloge:) Makiažu, šukuosena ir plaukų papuošalu pasirūpino Liutauras Salasevičius.

Dar pasivaikščiojom Laisvės alėja, nes savo naujas pareigas paveldėjimo būdu iš brolio gavęs Bartas paskutinį kartą tai darė tik vaikystėje. 

Bartai, nepyk už foto, buvo labai juokinga:D Beveik taip pat juokinga, kaip ta istorija apie 76 metų grybautoją:) Jautėmės kaip korėjiečių turistai.

Be to, būti Kaune ir nenusifotografuoti prie Laisvės fontano - beveik ir nuodėmė:)

Ir alėja, matėm, atsigavusi kaip reikiant. Tokio judesio ten seniai nematyta. Gaila, nebuvo laiko užsukti į Zoologijos muziejų, žmonės kalba, ten gyvena lapė, pričiupusi už sprandelio kiškį.

Nu, bet labiausiai nustebino „G-Loft“. Gerąja prasme.

Nuotraukas pasivogiau iš jų facebook profilio https://www.facebook.com/gloftkaunas

Aplinka super demokratiška. Kelios skirtingos erdvės, kurios šiek tiek viena nuo kitos skiriasi, bet visur norisi pabūti. Šiek tiek primena „Kitchen“, šiek tiek „Jaltą“ ir kažką dar. Gal „Studio 9“... Nu, neblogai suinvestuota idėjų ir litų, tikriausiai. Maloniai sau sėdėjom ant iš statybinių stelažų padaryto suolelio tarp pagalvėlių, gėrinėjom sau po mažą (0,4 l) alutį. Stebėjom Kauno florą ir fauną ir tyliai sau šypsojomės į ūsą, nes garsiai buvo šiek tiek baugoka. Vienas dar vakaro nesulaukęs pilietis perėjo per visus staliukus, prie kurių sėdėjo merginos. Didžioji dalis net neparodė nepasitenkinimo. Kai kurios atsiliepdavo šaukiamos net iš kito terasos galo. Dar vienas į tokią šaunią vietą atėjo su savo brendžio buteliu ir Coca Cola. Žodžiu, gal visgi Zoologijos muziejuje pabuvomJ O personalas šaunus. Barmenas su tatoo, o tai jau iš karto jam prideda Lapės pliusų. Net, jei akivaizdžiai paraitota rankovė, kad piešinys matytųsi. Matyt, neseniai įgijo. Padavėjos irgi visai teisingos, vienas bernelis tik, manau, jau buvo pradėjęs švęsti rugsėjo pirmąją, nu, bet ką padarysi. Kažkaip nesumojau padaryti nuotraukų ir pasižiūrėti, kaip ten su maistu reikalai, nes jau buvom visko priragavę. Žodžiu, jei dar nebuvot ten - nueikit. Norim tokios vietos Vilniuje. Mąstom, kad gal būtų visai nieko užsukti ten savaitgalį.

Ir štai pagaliau sekmadienis. Jaučiuosi išsimiegojusi ir net gaminau savo firminius mažučius kotletukus. Dieve padėk, neatsimenu, kada paskutinį kartą namuose dariau valgyti.

Gražios Jums savaitės pabaigos, brangieji. Myliu, myliu.

Lapė