Sekmadienio skaitiniai. Taip prasideda ruduo

O tai va. Jaučiasi, kad miestan sugrįžo ruduo. Iš vieno kito pageltusio lapo ant mano mėgstamiausio Vingio parko bėgimo takelio, iš sugrįžusių studentų būrių, besipildančio gerų renginių kalendoriaus, pranešimų apie teatro premjeras (būtina spalio 12 d. nuvažiuoti į Kauną, nes Kauno valstybiniame dramos teatre Jurašas Jonas stato „Baltą drobulę“, reikia įvertinti), atšalusių vakarų, orkaitėje keptų didžiulių obuolių, pagardintų cukraus ir cinamono pabarstukais... Nu, o man rudeniop, žiūriu, atbudo noras pasipasakoti, kas gero pamatyta, išgirsta, perskaityta ir paragauta per savaitę. Nors darbo lygiai tiek pat daug, kaip ir vasaros metu, bet jau į pabaigą, į pabaigą, tad vėl žadu rašyti reguliariai.

Niekam Lietuvoje jau ne paslaptis, kad išleidom Naglį į Korėją. Ta proga keliavom į „Steak house Hazienda“ restoraną, „Mabre“ viešbutyje. Nepaneigsi faktų: Naglis mėgsta pavalgyti, gali tą daryti nuolat; Paulius jau šį mėnesį keliaus į someljė kursus; o aš šiaip stengiuosi gražiai ir įdomiai gyventi – puiki kompanija įvertinti vieną mėgstamiausių Lapės maitinimo tiekėjų ir tinkamai išlydėti žmogų į tolimą kelionę. 

Dar viena priežastis, kodėl man reikia naujo padoraus ir išmaniojo telefono - nuotraukų kokybė:)

Nutiko gero ir blogoJ Aptarnavimas - beveik puikus. Mergaitė nežinojo apie rezervuotą staliuką, bet žmonių antplūdžio nebuvo, tad dėl to įsižeisti kaip ir nėra reikalo. Viskas atnešta laiku ir vietoje. Net perspėjo apie mano užsisakomos jautienos kietumą. Kol laukėm karštų patiekalų ragavom trijų rūšių alyvuoges ir mielai maloniai sau gėrinėjom Pauliaus išrinktą vyną. Ir tada atkeliavo pagrindiniai patiekalai. Porcijų dydis ir šiaip vaizdelis lėkštėse maloniai džiugino. Pauliaus viščiukas buvo superbiškas, mano jautienos kepsnys šiek tiek kietokas ir su viena neįveikiama gysla, bet šiaip gardus, o štai prabangusis (70 Lt ir kažkiek, jei gerai pamenu) Naglio jautienos kepsnys su kaulu, nu, ne itin, ne itin... Mačiau vargo jaunuolis ir būtų vargęs nežinia kiek laiko, jei nebūčiau garsiai pasakiusi nesukramtomų dalykų tiesiog nekramtyti :D Tai ir palikom odelių ir dar velniai žino ko:) Bet desertukui pasidalinom kiekvienas po „Trejų devynerių“ stikliuką, restoranas mus nudžiugino nuolaidėle (viskas tik per blatą) ir viskas baigėsi, manau,  laimingai. Svarbiausia, kad paturėjom tikrai malonų, šiltą pasibuvimą jaukioje aplinkoje. Tokie nebebūna šiais laikais itin dažnai. Kaip aš sakau, kai sėdi ir supranti: gyvenimas yra gražus.
Toliau sekė rimtesni reikaliukai, bet apie juos jau nebepasakosiu. Kitą dieną Naglimantui skaudėjo galvą, bet taip ir turėjo būti, nes gi išleistuvės. O aš paverkiau, nes buvo liūdna išsiskiriant, aš gerus draugus labai branginu, tačiau jau kitą dieną supratau, kad internetas visgi sumažina tuos atstumus iki minimumo. Be to, verčiu jaunuolį rašyti blog‘ą http://konstantinastripinakorejoje.blogspot.com/, tad kaip jam sekasi sužinau gana operatyviai. Šiandien juokiausi balsu. Paskaitykit.

Ketvirtadienį su Liutauru keliavom susitikti su Nicolas Jaar. 

A galit patikėti, anas baigė lyginamosios literatūros studijas. Aš apakusi.

Geras vyrytis. Nenustebino taip labai, kaip galvojau, ypač, po tos masinės psichozės, kai visi aplink kalbėjo, kaip į tą koncertą nori. Bet buvo verta pasistumdyti su masėmis, ir šiek tiek paalpėti nuo karščio.

Nuožmus Lapės žvilgsnis ir meilus Liutauro:)

Savaitės blogybe šį kartą skelbiu įdomią vadybą „Villon“ viešbutyje. Du kartus derinam tą patį meniu. Tada sužinom, kad Nicos salotos yra Nikos salotos. Gal aš ko nežinau? Tris kartus tai išgirdus jau negalėjau valdytis nenusišypsojusi. O apie gaiviųjų gėrimų pasiūlymą patylėsiu iš viso. Neturiu supratimo, kaip jį kas nors gali rinktis. Žodžiu, žiūrėsim, kas čia gausis. Gal kaip tik viskas baigsis puikiai.

O štai kelionė į Kauną buvo visa gėrybiška. „In Tilsit“, kur kitą savaitgalį švęsim vestuves, nustebino maisto patiekimu ir kokybe. Gaila, kad jie įsikūrę stoties rajone, nes sriubytės gardžios, vištienos troškinys su voveraitėmis – ir gražus, ir skanus, nieko super įmantraus, bet estetiškai tvarkinga.

Pietauti labai norėjom „Piccola Italia“, bet neįvertinom to fakto, kad atvažiavom į Laikinąją sostinę rugsėjo 1 d., tad vietų nebuvo, o laukti daugiau nei pusę valandos negalėjom. Taigi vėl mus priglaudė „Buon Giorno“, prieš kurį stūkso mano svajonių butas (tie antro aukšto balkonai man jau seniai patrauklūs). Pleptelėjom su gegužės mėnesio nuotaka Birute apie šį bei tą, net gavau lauktuvių!!! Jeee!!!

Va, koks gražus mano Birutukas:* Foto: www.fotoplunksna.lt Čia jų priešvestuvinė fotosesija http://lapesvestuves.blogspot.com/2012/04/vaidas-ir-birute-priesvestuvinis.html, o vestuvinę rasit kitame Vestuvės.lt žurnale, va. O paskui jau ir mano bloge:) Makiažu, šukuosena ir plaukų papuošalu pasirūpino Liutauras Salasevičius.

Dar pasivaikščiojom Laisvės alėja, nes savo naujas pareigas paveldėjimo būdu iš brolio gavęs Bartas paskutinį kartą tai darė tik vaikystėje. 

Bartai, nepyk už foto, buvo labai juokinga:D Beveik taip pat juokinga, kaip ta istorija apie 76 metų grybautoją:) Jautėmės kaip korėjiečių turistai.

Be to, būti Kaune ir nenusifotografuoti prie Laisvės fontano - beveik ir nuodėmė:)

Ir alėja, matėm, atsigavusi kaip reikiant. Tokio judesio ten seniai nematyta. Gaila, nebuvo laiko užsukti į Zoologijos muziejų, žmonės kalba, ten gyvena lapė, pričiupusi už sprandelio kiškį.

Nu, bet labiausiai nustebino „G-Loft“. Gerąja prasme.

Nuotraukas pasivogiau iš jų facebook profilio https://www.facebook.com/gloftkaunas

Aplinka super demokratiška. Kelios skirtingos erdvės, kurios šiek tiek viena nuo kitos skiriasi, bet visur norisi pabūti. Šiek tiek primena „Kitchen“, šiek tiek „Jaltą“ ir kažką dar. Gal „Studio 9“... Nu, neblogai suinvestuota idėjų ir litų, tikriausiai. Maloniai sau sėdėjom ant iš statybinių stelažų padaryto suolelio tarp pagalvėlių, gėrinėjom sau po mažą (0,4 l) alutį. Stebėjom Kauno florą ir fauną ir tyliai sau šypsojomės į ūsą, nes garsiai buvo šiek tiek baugoka. Vienas dar vakaro nesulaukęs pilietis perėjo per visus staliukus, prie kurių sėdėjo merginos. Didžioji dalis net neparodė nepasitenkinimo. Kai kurios atsiliepdavo šaukiamos net iš kito terasos galo. Dar vienas į tokią šaunią vietą atėjo su savo brendžio buteliu ir Coca Cola. Žodžiu, gal visgi Zoologijos muziejuje pabuvomJ O personalas šaunus. Barmenas su tatoo, o tai jau iš karto jam prideda Lapės pliusų. Net, jei akivaizdžiai paraitota rankovė, kad piešinys matytųsi. Matyt, neseniai įgijo. Padavėjos irgi visai teisingos, vienas bernelis tik, manau, jau buvo pradėjęs švęsti rugsėjo pirmąją, nu, bet ką padarysi. Kažkaip nesumojau padaryti nuotraukų ir pasižiūrėti, kaip ten su maistu reikalai, nes jau buvom visko priragavę. Žodžiu, jei dar nebuvot ten - nueikit. Norim tokios vietos Vilniuje. Mąstom, kad gal būtų visai nieko užsukti ten savaitgalį.

Ir štai pagaliau sekmadienis. Jaučiuosi išsimiegojusi ir net gaminau savo firminius mažučius kotletukus. Dieve padėk, neatsimenu, kada paskutinį kartą namuose dariau valgyti.

Gražios Jums savaitės pabaigos, brangieji. Myliu, myliu.

Lapė